LTDisertacijoje, remiantis pokyčių vadybos teorijos modeliais, šiuolaikine mokslo samprata bei tarptautinėmis iniciatyvomis ir dokumentais, įtakojančiais aukštąjį mokslą, nagrinėjamas mokslinių tyrimų valdymas Europos universitetuose. Šios analizės naujumas pasireiškia apjungiant pokyčių vadybos teorijos modelių elementus, šiuolaikinės mokslo sampratos bruožus ir tarptautinių iniciatyvų bei dokumentų prioritetus į teorinį modelį, skirtą mokslinių tyrimų valdymui. Šis modelis yra tikrinamas pasitelkiant atvejų analizės metodą, apimantį šešių valstybių - Belgijos (Flandrijos regiono), Čekijos, Danijos, Olandijos, Suomijos ir Vokietijos - universitetų mokslinių tyrimų valdymo praktikas. Atsižvelgiant į jas, yra pateikiama išplėstinė modelio versija, nubrėžianti universitetinių mokslinių tyrimų universitete valdymo ciklą. Toks modelis gali būti taikomas kaip instrumentas siekiant apibrėžti mokslinių tyrimų valdymo prioritetus bei numatant alternatyvas jų įgyvendinimui. Diskutuojant šio modelio pritaikomumą Lietuvoje, daroma išvada, kad jo taikymas šalies aukštojo mokslo institucijose galėtų prisidėti prie efektyvaus mokslinių tyrimų valdymo reorganizavimo bei universitetų konkurencingumo ir tarptautinio matomumo.
ENThe thesis, based on theoretical change management models, modern concept of science, and international initiatives and instruments influencing higher education, analyses the issue of research management in universities of Europe. The novelty of this analysis manifests by combining elements of theoretical change management models, features of modern concept of science, and priorities of international initiatives and instruments into a theoretical research management model. The model is tested with a help of case study method involving universities research management practices of six countries: Belgium (Flemish region), Czech, Denmark, Netherlands, Finland, and German university. Taking into account those practices, the author delivers the extended version of the model which draws university research management cycle. Such model can be used as a tool for determining research management priorities and setting alternatives of their implementation. Discussing the applicability of this model in Lithuania, the author concludes that its application in higher education institutions may contribute to efficient reorganization of research management, and competitiveness and international visibility of the universities.