Laipsnio ir ypatybės raiškos neapibrėžtumo atvejai : toks gražus

LTLietuvių kalboje ypatybė, laipsnis dažnai išreiškiami keliais būdais, konstrukcijoje pavartojus būdvardinius įvardžius toks, -ia, koks, -ia arba prieveiksmius taip, kaip. Griežtų ribų ir ryškaus reikšmės skirtumo tarp būdvardinio įvardžio ir prieveiksmio vartojimo nėra. Nors atitinkamose konstrukcijose įprasčiau vartoti įvardį toks, -ia, tačiau kartais pavartojamas ir prieveiksmis taip. Kalboje aiškiai neišskiriami atvejai, kada reiškiamas laipsnis, o kada – priklausomybė kategorijai. Tai lemia, jog vienoje konstrukcijoje gali būti pavartotas ir būdvardinis įvardis, ir prieveiksmis. Taip atsiranda galimybė pasirinkti, kuri kelia problemų nustatant sakinio tipą. Ypatybės ir laipsnio reikšmės nėra aiškiai morfologiškai diferencijuojamos. Tačiau atlikto tyrimo – studentų apklausos – duomenys parodė, jog modifikuojamojo žodžio sintaksinės funkcijos neturi įtakos nustatant šalutinio sakinio ar lyginamosios konstrukcijos tipą, nes su jais gali būti pavartotas ir įvardis toks, -ia, ir prieveiksmis taip. Buvo nustatyta, jog dalyviai interpretuojami kitaip negu būdvardžiai: visi sakiniai, kuriuose modifikuojamuoju žodžiu eina dalyviai, pasižymi prieveiksminiu raiškos būdu. Taip pat pastebėta, jog modifikuojamojo žodžio skaičius ir giminė neturi įtakos sakinio tipui. Skiriasi vienu ir kitu atveju vartojamų būdvardžių semantiniai pogrupiai; vieni būdvardžiai skatina įvardžio toks, -ia, kiti – prieveiksmio taip vartojimą sakinyje. Pvz. prieveiksmis taip vartojamas su būdvardžiais, kuri nurodo neįgimtą ypatybę, atsirandančią tam tikrą momentą ir būdingą tik tam tikru laiku (laimingas, reikalingas).Reikšminiai žodžiai: Laipsnis; Ypatybė; Neapibrėžtumas; Būdvardis; Įvardis.

ENIn the Lithuanian language a feature and degree are often expressed by various means using pronouns such and what or adverbs so and how. There are no strict limits and clear difference in meaning between usage of the pronoun and the adverb. Still, in certain structures it is more usual to use the pronoun such but sometimes the adverb so is also used. The language does not make a clear difference in cases of expressing the degree and attribution to a certain category. This determines that in one structure it is possible to use either the pronoun or the adverb. Hence, one has a choice which creates a problem when establishing the type of the sentence. Meanings of a feature and degree are not clearly differentiated morphologically. However data of the survey of students have shown that syntactic functions of the modified word have no impact on establishing the type of the subordinate clause or a comparative structure as either the pronoun such or the adverb so may be used with them. It turns out that participles are interpreted differently from adjectives: all sentences where the word modified is a participle are characterised by the adverbial type of expression. It is also known that the number and gender of the modified word have no effect on the sentence type. Semantic subgroups of adjectives used in both cases are different. Some adjectives require the use of the pronoun such while others – of the adverb so in the sentence, e.g. the adverb so is used with adjectives denoting a non-innate feature emerging at a certain moment and characteristic only at a specific time (happy, needed).