Vėlyvųjų viduramžių Europa ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės ir kultūros raida XIV–XVI amžiuje

LTStraipsnyje XIV–XVI a. pr. LDK istorija nagrinėjama kaip vėlyvųjų Viduramžių Europos dalis, suvokiant tokios istorinės projekcijos problemas: chronologines ("kada prasideda ir kada baigiasi"), geografines (pagoniškos / katalikiškos ir stačiatikiškos LDK dualizmas), socialines politines (visuomenės raidos ir valstybinės organizacijos formų skirtumai). Vis dėlto žvelgiant į LDK vėlyvųjų Viduramžių Europos civilizacijos sklaidos kontekste atsiveria reikšmingi jos raidos bruožai, nes XIII–XVI a. Lietuvos visuomenė ir valstybė formavosi perimdama Europos visuomenės bruožus. Viduramžiai buvo trumpa Lietuvos istorijos epocha. Europinės civilizacijos daigai čia pradėjo skleistis tuo metu, kai Vakarų Europoje Viduramžių kultūra jau išgyveno savo rudenį. Vis dėlto XIV–XVI a. pradžioje LDK vyko europinių vėlyvųjų Viduramžių civilizacijos plėtotė. Monarcho ir viešpataujančios giminės samprata, krikščioniškųjų luomų idėja ir riterių ideologija, bažnyčių fundacijos, patronatas ir šventųjų kultai, ankstyvasis bajorų parlamentarizmas ir miesto, kaimo bei etnokonfesinių grupių savivalda, stambioji žemėvalda ir naujasis apgyvendinimas, dalykinė, politinė ir kultūrinė raštija, teisės kodifikacija ir istorijos samprata – tai būdingų tos civilizacijos bruožų rinkinys, kuris per šiuos amžius susiklostė Lietuvoje. Nors tuo metu LDK teritorijoje gal ir nebuvo sukurta europinio masto originalių kūrinių, o socialinės ir politinės struktūros dar neįgavo tobulų formų, reikšmingas pats sociokultūrinės adaptacijos procesas, nulėmęs gilias permainas Lietuvos visuomenėje ir jos pasaulėžiūroje.Reikšminiai žodžiai: Kultūrinė komunikacija; Periodizacija; Kultūros elementas; Kilmės legendos; Europėjimas; Europa; Viduramžiai; Socialinė istorija; Kultūros istorija; Lyginamieji tyrimai; Europe; Middle Ages; Social history; History of culture; Comparative studies.

ENThe article aims to discuss the history of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) in XIV-XVI cc. in the light of the spreading of late medieval civilization. The first part presents methodological assumptions of such approach. The second part describes the most important social, political and cultural trends in the history of late middle ages in Europe. The third part analyses individual aspects of GDL's involvement into the European medieval civilization. In XIII-XIV cc. Lithuanian society and statehood were emerging and developing under the influence of European Christendom. The very emergence of statelike formation in the middle of XIII century demonstrated the decisive impact of European structures and notions on the historical genesis of Lithuania. Therefore the changing relationship between late medieval Europe and GDL is an important historical issue. The falling back of the core territories of the Lithuanian state to paganism and their belated Catholic Christianization, incorporation of the Christian Orthodox lands and the eastward territorial expansion of Lithuania shaped the distinct features of GDL's development.Nevertheless throughout the whole period in question one can observe gradual spreading of elements of the late medieval European civilization in GDL - concepts of a monarch and the ruling house, idea of Christian estates and nightly ideology, church foundations, patronage and the cults of saints, the early noble parliamentarianism, the urban and rural self-government as well as selfgovernment of ethnic and confessional groups, large landownership and colonization, political and literary writings, codification of the law and historical thinking. This process of socio-cultural adaptation has resulted in deep change in Lithuanian society and worldviews of its different social groups. [From the publication]