Šventojo Brunono mikrohagiografijos klausimas

LTBrunono Kverfurtiečio hagiografinę legendą sudaro keli šventojo kankinystei (lot. passionis) ar jungtiniai gyvenimui ir kankinystei (lot. vitae et passionis) skirti kūriniai. Šiame straipsnyje mikrohagiografijos (daugiausia naraciniuose šaltiniuose esančių hagiografinio pobūdžio elementų) klausimas keliamas labiausiai telkiantis į šv. Brunono žūties lokalizaciją. Brunono Kverfurtiečio žūties lokalizacijos versijos analizuotinos tik susiejus hagiografinius kūrinius ir mikrohagiografiją. Būtent tai padarę galime kalbėti apie pradinę prūsiškąją (slepiančią savyje lietuviškąją), dokumentuojamą nuo XI a. antrojo ketvirčio rusiškąją ir neabejotinai nuo XII a. pirmosios pusės paliudijamą vengriškąją versijas. Dvi pastarosios "atitrūksta" nuo pradinės ir tai mažina jų patikimumą. Atliktą versijų apžvalgą galima laikyti tik preliminaria, nes apžvelgti tik Brunono Kverfurtiečio problematiką apimantys šaltinių tekstai. Platesnes ir tvirtesnes išvadas bus galima padaryti tik išanalizavus šaltinių informacijos santykį visa šių šaltinių apimtimi, o tai pareikalaus ne vienos istorikų kartos darbo.Reikšminiai žodžiai: Brunonas Kverfurtietis; Hagiografija; Mikrohagiografija; Kvedlinburgo analai; XI–XIII a. vokiečių naratyvistika; Magdeburgo analai; Saksų analai; Petras Damianis; „Šv. Romualdo gyvenimas"; šaltiniotyra; Hagiografinė legenda; Kronikos; Analai; Lokalizacija; Šv. Brunonas Kverfurtietis; St. Bruno of Querfurt; Source criticism; Hagiography.

ENThe hagiographic legend of Saint Bruno of Quefurt consists of several passionis or combined vitae et passionis works. The paper raises a microhagiographic (mainly hagiographic elements contained in narrative sources) issue by focusing on the localisation of the death of Saint Bruno. The versions of the localisation of the death of Saint Bruno of Quefurt should be analysed only having related hagiographic works and microhagiography. Only then we may discuss the primary Prussian version (concealing Lithuanian in it), the Russian version documented as of the second quarter of the 11th c. and undoubtedly the Hungarian version of the first half of the 12th c. The two latter versions “lose touch” with the former, hence their reliability is reduced. The overview of the versions could be considered to be preliminary, because only the texts of sources covering the problem issues of Saint Bruno of Quefurt have been reviewed. Broader and more stable conclusions could be drawn only having analysed the relationship of information of sources with the full scope of these sources, which will require efforts of several generations of historians.