Pokalbio struktūros analizė kalbos įsisavinimo požiūriu : disertacija

LTDisertacijoje nagrinėjama vaiko ir tėvų pokalbio ypatybės ir raida. Analizuojama, kaip vaikas įsisavina pokalbio struktūrą (išmoksta savarankiškai pradėti, plėtoti ir baigti pokalbį, keisti pokalbio temą, spręsti komunikacinius nesklandumus, keistis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis), kaip išmoksta atpažinti ir kurti tam tikrus kalbos aktus (daugiausia dėmesio skiriama nurodymų ir klausimų įsisavinimui) ir kaip komunikacinis tėvų elgesys veikia gimtosios kalbos gramatikos išmokimą. Tyrimas atliktas taikant ilgalaikio stebėjimo, tekstynų lingvistikos, analitinį, aprašomąjį ir lyginamąjį metodus. Empirinę tyrimo medžiagą sudaro ilgalaikio stebėjimo metodu (2000-2002 m.) sukauptas, CHILDES programa transkribuotas ir įvairiapusei kalbinei analizei paruoštas 128 517 žodžių (27 val.) apimties tiriamojo vaiko (1;8-2;8) ir tėvų pokalbių įrašų tekstynas. Papildomai analizuotas 1999-2002 m. rašytas 11 tūkst. žodžių apimties tiriamojo vaiko kalbos dienoraštis. Tyrimo rezultatai atskleidžia būdingiausias vaiko ir tėvų pokalbio ypatybes ir jų kaitą vaikui augant: pokalbio pradžios ir pabaigos taisyklių įsisavinimą, gebėjimų plėtoti pokalbio temą, keistis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis formavimąsi, taip pat - tėvų komunikacinio elgesio poveikį vaiko gimtosios kalbos gramatinės sistemos įsisavinimui. Remiantis šiais rezultatais, galima numatyti tolesnių vaiko komunikacinės kompetencijos tyrimų gaires, panaudoti šiuos rezultatus kaip pagrindą ir / ar lyginamąją medžiagą tolesniems lietuvių vaikų kalbos tyrimams.

ENThe dissertation deals with acquisition and development of conversation between a child and parents. The main objective of the study was to define the development of conversation between a child and parents: to analyse how a child acquires the structure of conversation (learns initiating and closing a conversation, continuing topics, turn-taking, repairing conversation breakdowns), learns certain speech acts (the main focus is on the acquisition of directives and questions), and how the communicative behaviour of parents influences the acquisition of the native language grammar. To achieve these goals the following research methods were applied: a longitudinal observation, a method of corpus linguistics, an analytical method, a descriptive method and a comparative method. A research material contains a corpus of conversations between a child (a Lithuanian girl) and her parents. The corpus has been transcribed and annotated for a multipurpose linguistic analysis using a longitudinal observation method (2000-2002) and tools of the program CHILDES. The size of the corpus is 128,517 running words, which comprises 27 hours of records of the child’s (1;8-2;8) conversations with her parents. A linguistic diary kept 1999-2002 was analysed as an additional material. The results of the analysis has reflected most typical features of conversation between a child and parents, as well as the development of the features as a child grows, such as: the acquisition of initiating and closing rules, abilities to topic continuation, formation of turn-taking, as well as influence of parental communicative behaviour on child’s acquisition of grammatical system. The results are useful for setting up new research guidelines for analysing children’s communicative competence. The results may also be used as a basic or comparative material for further analysis of the language of Lithuanian children.