LTDisertacijos objektas - jurisprudencija kaip romėnų teisės šaltinis. Naudojant istorinį, lyginamąjį, sisteminį, lingvistinį, loginį bei teleologinį tyrimo metodus romėnų teisės mokslas analizuojamas skirtingais romėnų teisės vystymosi laikotarpiais, siekiant atskleisti jurisprudencijos reikšmę ir ypatumus kiekviename jų, romėnų teisės mokslo įtaką pačiai romėnų teisei bei šiuolaikinėms teisės sistemoms. Disertacijoje pateikiamos apibendrinančios išvados, liudijančios tai, kad romėnų teisė buvo recepuota būtent jurisprudencijos dėka: tik teisės mokslo atstovų išanalizuota, interpretuota, pakomentuota romėnų teisė buvo išaiškinta, suvokta, o tada perimta, pritaikyta bei įtvirtinta vėlesnių laikotarpių teisėje. Romėnų jurisprudencija buvo kuriama ir plėtojama vadovaujantis romėniškosiomis vertybėmis, ypač - aequitas ir humanitas, kūrybiškumu, pasireiškusiu responsa teikimo bei interpretatio veikloje, suvokiant "naudingos teisės", įkūnijančios teorijos ir praktikos harmoniją, būtinybę, - tai leido teisės mokslui įsitvirtinti kitų romėnų teisės šaltinių tarpe ir įtakoti pačios romėnų teisės vystymąsi: romėnų privatinė teisė - beveik išimtinai romėnų jurisprudencijos atstovų teisinės minties ir teisinės praktikos rezultatas.
ENThe objective of the dissertation is jurisprudence as the source of Roman law. The research into the Roman legal science focuses on various periods in the development of Roman law and it seeks to bring to light the particularities of the jurisprudence in each of the periods. The aim of this dissertation is to highlight the value of Roman jurisprudence, its influence on Roman law itself and on present day legal systems. In pursuit of the defined goal of the research, the methods used are historical, comparative, systemising, linguistic, logical and teleological. The conclusions derived from the research testify the Roman law was embraced thanks mainly to the jurisprudence: only after Roman law was analysed, interpreted and commented upon by legal scholars did it become clarified, comprehended and only then accepted, adapted and implemented in the law of later periods. Roman jurisprudence was created and spread on the basis of Roman values such as aequitas and humanitas, creativity, which manifested itself in the preparation of responsa and the performing of interpretatio. The creators of Roman legal science conceived of the essential harmony of the useful system of Law that incorporated both theory and practice. This enabled jurisprudence to influence the very development of Roman law and to take the important role among other sources of Roman law. Roman private law is almost exclusively the result of the legal thought and legal practice of representatives of Roman legal science.