Komunikacijos samprata šiuolaikinėje filosofijoje : disertacija

LTDisertacija skirta kontroversijos dėl komunikacijos sampratos šiuolaikinėje filosofijoje, vykusios antrojoje XX amžiaus pusėje ir tebesitęsiančioje ir šiomis dienomis, analizei. Ši analizė atliekama komunikacijos teorijos ir komunikacijos filosofijos priešstatos perspektyvoje. Apžvelgus komunikacijos filosofijos specifiką ir raidą XX amžiuje, tvirtinama, jog šiuolaikinėje filosofijoje vyrauja trys komunikacijos sampratos - realistinė, interpretacinė ir kritinė - skirtingai nusakančios komunikacijos dalyvius (siuntėją ir gavėją), komunikuojamųjų pranešimų prasmių prigimtį, kanalą, kuriuo vyksta komunikacija bei komunikacijos efektyvumo kriterijus. Disertacijoje tiriami šių sampratų tarpusavio santykiai, jų santykis su komunikacijos teorijomis ar su platesniu filosofijos kontekstu. Komunikacijos teorijos ir komunikacijos filosofijos santykis yra asimetriškas: komunikacijos filosofijos koncepcijos lemia komunikacijos teorijų metodologiją ir konceptualinį aparatą, sėkmingai konceptualizuoti universalius komunikacijos principus gali tik į bendrųjų pagrindų paieškas orientuota komunikacijos filosofija, o ne į empirinę komunikacijos atvejų analizę nukreiptos komunikacijos teorijos ar metateorijos. Disertacijoje teigiama, jog bendroji komunikacijos teorija, kaip vieningas komunikacijos mokslų pagrindas, yra negalima. Tokia teorija, vienydama skirtingus komunikacijos mokslus, visuomet remiasi viena kuria konkrečia šių mokslų objekto - komunikacijos - samprata, relevantiškai neįtraukiant į tokią universalesnę komunikacijos teoriją alternatyviomis sampratomis grįstų prieigų.

ENThe dissertation analyzes the controversy on the conception of communication in contemporary philosophy, which began in the second half of the 20th century and is still continuing today. Dissertation provides general characterization of the philosophy of communication, its theoretical development, including the historical overview of the controversy on the conceptions of communication in the 20th century. It is argued that contemporary communication theories are based on one of the three philosophical conceptions of communication - realist, interpretative or critical. These conceptions provide different descriptions of the nature of communicated meaning, its participants (senders and receivers), channel through which the messages circulate, and the criteria for the evaluation of communication effects. In the dissertation interrelation between these conceptions and their relationship with the theories of communication and with wider philosophical context are analyzed. The relationship between communication theory and philosophy of communication is asymmetric: philosophy of communication determines methodology and conceptual apparatuses of communication theories; only philosophy of communication oriented towards search of the basic principles of communication can adequately conceptualize universal principles of communication. It is argued that general theory of communication as the unified basis for the communication sciences is impossible. Such theory that would unify different communication sciences is always based on one particular conception of communication. Therefore, the unification invoking one of the conceptions would never adequately include alternative conceptions of communication.

• Interpretations of communication as dialogue existence in Søren Kierkegaard's philosophy / V. Asakavičiūtė, V. Valatka. Вестник Томского государственного университета. Философия. Социология. Политология 2020, 58, p. 135-142.
• Komunikacijos filosofijos genezė / Kęstas Kirtiklis. Problemos. 2010, t. 78, p. 153-164.
• Mokyklos ir šeimos komunikacijos modelis / Vaiva Juškienė, Vilija Stasiulienė. Pedagogika. 2019, 133, p. 227-247.