Moters tapatybės problema XIX a. pabaigos - XX a. pradžios moterų kūryboje : disertacija

LTRamunės Bleizgienės disertacijoje "Moters tapatybės problema XIX a. pabaigos–XX a. pradžios moterų kūryboje" tapatumas nagrinėjamas kaip abipusės asmens ir sociokultūrinio konteksto sąveikos rezultatas, klausiant, kaip vykęs modernios lietuviškos visuomenės kūrimasis veikė moters tapatumo formas. Remiantis keleriopa metodologine perspektyva, moterų tapatybės kaita pristatoma kaip neatsiejama moterų tapimo viešais asmenimis proceso dalis. Analizuojant Žemaitės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Šatrijos Raganos, Onos Pleirytės-Puidienės Vaidilutės ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės kūrybą siekiama išsiaiškinti, kaip rašydamos moterys įsteigia ir įtvirtina save kaip kalbantįjį viešumos subjektą. Nuodugniai nagrinėjant moterų kūrinius, daugiausia - pirminius variantus, dienoraščius, laiškus, atsiminimus, stebima, kaip rašančiosios patyrė savąjį socialumą, ryškinama, kaip moterų savivoka buvo veikiama sociokultūrinių asmens / moters apibrėžčių. Moters tapatybės struktūriniai pokyčiai tyrinėjami sutankintame sociokultūriniame kontekste, apžvelgiant ir pristatant daugybę viešojoje erdvėje cirkuliavusių moterų tekstų, padedančių įsivaizduoti vykusio proceso daugialypiškumą ir kompleksiškumą. Disertacijoje pristatoma nemažai XIX a. pabaigos-XX a. pradžios moterų publicistikos ir grožinės kūrybos tekstų, kurie iki šiol nebuvo patekę į tyrinėjimų akiratį.

ENRamunė Bleizgienė's dissertation Female Identity Problem in Lithuanian Women's Creative Writing in the Late 19th – Early 20th Century analyses identity as a result of an interaction between a person and his/her socio-cultural context, by raising a question how the development of modern Lithuanian society influenced the forms of female identity. A heterogeneous methodological perspective introduces a shift in female identity as an inseparable part of the process of women becoming public individuals. The exploration of creative texts by Žemaitė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Šatrijos Ragana, Ona Pleirytės-Puidienė Vaidilutė and Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė reveals how the writing women bring up and establish themselves as a speaking public subject. A thorough analysis of women's writing, their diaries, letters, and memoirs reveals the ways in which the writing women experience their sociability, and emphasizes the impact that socio-cultural definitions of an individual/woman made on women’s self-perception. Structural changes in female identity undergo analysis in a condensed socio-cultural context with a review and a presentation of many texts by female authors that were circulating in public space, which gives a view of the multiple nature and complexity of the process. The study presents a lot of journalistic and fiction texts that were written in the late 19th - early 20th century, but were not in the scope of analysis up to the present moment.

• Jono Šliūpo požiūris į moters vaidmenį visuomenėje / Olga Mastianica. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2011, t. 12, p. 99-106.
• Moteriškoji knygnešystės linija : Petro Mikolainio laiškai Mortai Zauniūtei / Žydronė Kolevinskienė. Žmogus ir žodis. 2012, 2, p. 55-64. Vilnius: Leidyba tau, 2024. P. 734-760.
• Moters socialiniai vaidmenys privačiame diskurse: Zofijos Kriaučiūnienės laiškai Mailai Talvio / Žydronė Kolevinskienė. Žmogus ir žodis. 2016, 2, p. 63-80.
• Vyrų šešėlyje: Sofija Kriaučiūnienė / Žydronė Kolevinskienė. Vištytis. D. 3 / sudarytojai: Vilius Kočiubaitis, Genia Jurkynienė, Juozas Jurkynas, Algirdas Merkevičius. Vilnius: Leidyba tau, 2024. P. 772-782.