LTŽemės ūkio pokomunistinis grįžimas j rinkos santykius, ūkininkuos atgimimas – sudėtingas socialinis ir ekonominis kaimo ir valstietijos raidos kelias, kuriuo pasuko Lietuva. Monografijoje siekiama aprašyti ekonominius, iš dalies ir socialinius procesus, turėjusius didelės reikšmės rinkos ekonomikos sąlygomis veikusio žemės ūkio ir kaimo raidai, valstietijos metamorfozėms. Pradėjus nagrinėjimą pobaudžiavinio laikotarpio analize, išryškėjo istorinis žemės ūkio veiklos ekonominio tikslo kitimas, kai žemės ūkis iš valstiečio šeimos išgyvenimo priemonės virto verslo objektu. Šiame vyksme kontrastingai išsiskyrė laiko tarpas, kai II pasaulinio karo pradžioje Lietuva klasta ir prievarta buvo ištisam penkiasdešimtmečiui prijungta prie TSRS. Tuo metu buvo sugriauti stiprėjusieji organizaciniai ir gamybiniai privačių žemės ūkio įmonių veiklos pagrindai, rinkos santykiai pakeisti centrinio komandinio planavimo sistemos priemonėmis. Atkūrus Lietuvai nepriklausomybę, jau pirmosiomis dienomis iškilo agrarinio paveldo pertvarkos, žemės nuosavybės atkūrimo, privačių ūkininkavimo formų sugrąžinimo klausimai. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, pokomunistinės agrarinės reformos nuostatas keitė Sąjungos bendroji žemės ūkio politika, kuri tam tikrais ribojimais ir paskatomis kreipė naujas Lietuvos žemės ūkio plėtros ir kaimo raidos kryptis. Lietuvos kaimas vis labiau artėja prie europinio žemės ūkio modelio, pagrįsto pusiausvyra tarp ekonominių, socialinių ir ekologinių vertybių.Reikšminiai žodžiai: Žemės ūkis; Agrarinis sektorius; Agrarinė reforma; Šeimos ūkiai; Kaimo plėtra; Lithuania; Agriculture; Agrarian sector; Agrarian Reform; Family Farms; Rural Development.
ENThe returning of agriculture to market relations and the revival of farmers in the post-Communist period is a complex social and economic road of rural and peasantry development that Lithuania took. The monograph aims to describe economic and partly social processes that were significant for the development of the agricultural and rural sector, which operated under market economy conditions, and peasantry metamorphosis. The study starts with the analysis of the post-serfdom period and points out the historical change of the economic purpose of agricultural activities, when a farm transformed from the means of survival of a peasant’s family to a business object. This transformation had a contrastive period, when at the beginning of World War II Lithuania was by deceit and force annexed to the USSR for fifty years. At that time the strengthening organisational and productive foundations of the activities of private agricultural enterprises were destroyed, and market relations were replaced by the measures of the central command-plan system. The issues of the reform of agrarian heritage, restitution of land rights to owners, and resuming private farming forms arose immediately after Lithuania regained independence. After Lithuania acceded to the European Union, post-Communist agrarian reform provisions were replaced by the common agricultural policy of the Union, which used certain restrictions and incentives to form new Lithuanian agricultural and rural development directions. The Lithuanian rural sector has been intensively approaching the European agricultural model, based on the balance between economic, social and ecological values.