Skandinavų literatūros ir baltiškieji kontekstai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Skandinavų literatūros ir baltiškieji kontekstai
Publication Data:
Vilnius : Pasviręs pasaulis, 2008.
Pages:
191, [13] p
Series:
Baltoskandijos tiltai
Notes:
Skirta profesoriaus Juozo Lingio, atvėrusio kelią į Baltoskandiją, 100-mečiui.
Contents:
Vietoj įvado — Baltoskandijos idėja literatūriniame-kultūriniame kontekste — H. C. Anderseno idėjos ir idealai baltų literatūrose — J. P. Jacobsenas - nostalgijos dainius — J. P. Jacobsenas baltiškųjų paralelių kontekste — G. Brandesas baltų ir danų literatūrinių ryšių istorijoje — Aušrininkas iš Kopenhagos — Danija kaip pavyzdys (kelios literatūrinės ir geopolitinės vizijos) — H. Ibsenas ir lietuvių literatūra — H. Ibseno „Cezaris ir Galilėjietis“ ir sintetizmo paieškos baltų dramoje — Po Ibseno ženklu — „Aš esu Hamsunas“ (keli pasaulėvaizdžio štrichai) — K. Hamsunas ir baltų literatūrų modernėjimo procesai — Norvegiškoji žmogaus gyvenimo projekcija (J. Borgeno „Mažasis Lordas“) — J. Zauerveinas Baltoskandijos literatūrinių ryšių istorijoje — S. Lagerlöf keliai į baltų literatūras — I. Ivaskas ir Fenobaltijos idėja — Skandinavija J . Baltrušaičio kūrybos kelyje — Šiaurės temos ir variacijos Z. Maurinios kūryboje — Mažojo Lordo takais — Baltoskandijos dainų šventė: tradicijos pradžia — Bibliografija.
Summary / Abstract:

LTKnygos straipsniuose, rašytuose 1992-2008 m., nušviečiami skandinavų literatūros keliai į lietuvių ir latvių literatūras. Latvijoje XX a. pirmoje pusėje orientuotasi į skandinavų literatūros fundamentinį pažinimą išleidžiant daugiatomius K. Hamsuno, S. Undset, S. Lagerlof, H. C. Anderseno raštus, o skandinavų literatūros recepcija Lietuvoje buvo glaudžiau susijusi su politinėmis aktualijomis (diplomatijos srityje dirbusių J. Savickio, I. Šeiniaus kūryba, M. Šalčiaus, K. Pakšto geopolitinės idėjos). Skandinavijos istorija, politika, kultūra, buitis, žmonės trečiajame-ketvirtajame dešimtmetyje iškyla daugelyje J. Savickio, B. Sruogos, M. Šalčiaus, A. Vaičiulaičio, A. Vienuolio, I. Šeiniaus straipsnių bei knygų. XX a. lietuvių literatūra tarsi atsidūrė tarp dviejų pagrindinių skandinavų literatūros mokyklų – Kristianijos ir Kopenhagos. Pirmoji, Kristianijos, t. y. norvegų literatūros mokykla, buvo atvira H. Ibseno bei K. Hamsuno kūrybai. Antroji, Kopenhagos mokykla, daugiausia susijusi su H. C. Anderseno vardu. Ji veikia lietuvių literatūrinę sąmonę nuo P. Mašioto iki V. Palčinskaitės. Monografijoje, remiantis gausiais rašytiniais šaltiniais, siekiama atskleisti, koks buvo didžiųjų skandinavų rašytojų ir kritikų – H. C. Anderseno, H. Ibseno, K. Hamsuno, J. P. Jacobseno, S. Lagerlof, G. Brandeso – kelias į abi baltų literatūras; kuo skiriasi šių ir kitų rašytojų recepcijos ypatumai Lietuvoje ir Latvijoje; kuo šie skandinavų literatūros klasikai prisidėjo prie Baltoskandijos, kaip literatūrinio regiono, formavimosi bei kokius pėdsakus jie paliko baltiškuose kontekstuose.Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys (Baltic states); Baltoskandija; Baltų ir skandinavų kultūriniai santykiai; Danų literatūra; Georgas Brandesas; Hansas Kristianas Andersenas; Henrikas Ibsenas; J P Jakobsenas; Klasikinė skandinavų literatūra Baltijos šalyse; Knutas Hamsunas; Latvija (Latvia); Latvių literatūra; Literatūra; Norvegų literatūra; Selma Lagerliof; Skandinavijos šalys (Scandinavian states); Skandinavų literatūros; Baltic and Scandinavian cultural relations; Baltic countries; Baltoscandia; Classic Scandinavian literature in the Baltic States; Danish literature; Georg Brandes; Hans Christian Andersen; Henrik Ibsen; Jens Peter Jacobsen; Knut Hamsun; Latvia; Latvian literature; Lithuania; Lithuanian literature; Norwegian literature; Scandinavian countries; Scandinavian literatures; Selma Lagerlof.

ENThe articles of the book, written in 1992–2008, reveal the ways of the Scandinavian literature to the Lithuanian and Latvian literatures. In the first half of the 20th c. the Latvian literature was orientated to the fundamental cognition of the Scandinavian literature by publishing multi-volume writings of K. Hamsun, S. Undset, S. Lagerlöf, H. C. Andersen, whereas the reception of the Scandinavian literature in Lithuania was more closely related to political topicalities (the creation of J. Savickis, I. Šeinius who worked in the diplomatic field, and geopolitical ideas of M. Šalčius, K. Pakštas). The Scandinavian history, politics, culture, everyday life, people are featured in many articles and books of J. Savickis, B. Sruoga, M. Šalčius, A. Vaičiulaitis, A. Vienuolis, I. Šeinius of the 1920s–1930s. The 20th c. Lithuanian literature as if found itself between two major Scandinavian literature schools: Christiania and Copenhagen. The first, i.e. Norwegian literature school was open to the creation of H. Ibsen and K. Hamsun. The second, Copenhagen school was mainly related to the name of H. C. Andersen. It affected the Lithuanian literary consciousness from P. Mašiotas to V. Palčinskaitė. Based on the abundance of written sources, the monograph attempts to reveal the road of the eminent Scandinavian writers and critics: H. C. Andersen, H. Ibsen, K. Hamsun, J. P. Jacobsen, S. Lagerlöf, G. Brandes to both Baltic literatures; the differences in the characteristics of reception of these and other writers in Lithuania and Latvia; the contribution of these Scandinavian literature classics to the formation of Baltoscandia as a literary region and the traces they left in the Baltic contexts.

ISBN:
9955435984
Related Publications:
"If Sweden is a province, what are we?" Map-making and man-making in Marius Ivaškevičius's essay series "My Scandinavia" / Lill-Ann Körber, Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė. Folia Scandinavica Posnaniensia. 2023, 34, p. 88-107.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/20596
Updated:
2020-11-19 21:06:14
Metrics:
Views: 55
Export: