Žemės santykių pertvarkymas Lietuvos kaime 1989-2008 metais

LTPagal 1991 m. priimtus Lietuvos Respublikos įstatymus, numatančius žemės ūkio įmonių reorganizavimą ir žemės reformą kaimiškose teritorijose, buvo siekiama vieno pagrindinio tikslo – išsaugoti arba sukurti bei stiprinti ekonomiškai gyvybingus ir turinčius perspektyvą ūkius. Vėliau ši svarbi agrarinės pertvarkos idėja buvo pamiršta. [...] Siekiant nustatyti, kokias pasekmes valstybės valia įvykdyta žemės reforma turėjo Lietuvos žemės ūkiui, monografijoje daugiausia dėmesio skirta teisiniams ir ekonominiams žemės reformos aspektams. Tyrimų pagrindinis tikslas – nustatyti, kaip kito žemės santykius reglamentuojantys įstatymai žemės reformos laikotarpiu ir koks jų poveikis žemės ūkio paskirties žemės naudojimui bei žemės ūkio struktūrų transformacijai. [...] Knygoje apibūdinamas beveik per 20 metų vykęs žemės ūkio paskirties žemėnaudų formavimas ir žemės santykių pertvarkymas Lietuvoje. Leidinyje nurodytos medžiagos pagrindu siekta ištirti, kaip buvo įgyvendinami Sąjūdžio kelti tikslai: reformuoti žemės ūkį, atgaivinti kaimą, efektyviau naudoti ir tausoti dirbamą žemę – neatkuriamą nacionalinį turtą. Tyrimų rezultatai parodė, kad kaimo pertvarkos rezultatai yra ne visai tokie, kokių buvo tikėtasi. Dėl to šiuo laikotarpiu atliktus žemės ūkio restruktūrizavimo ir žemės sklypų formavimo, išdalijimo pretendentams bei įteisinimo nuosavybėn darbus žemės reforma galima pavadinti tik sąlyginai. Išvadose įvardijamos priežastys, dėl kurių ūkių struktūra šalyje dar nėra racionali ir žemė naudojama ekstensyviai, bei pateikiami pasiūlymai žemės ūkio paskirties žemės naudojimui gerinti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žemės ūkis; Žemės grazinimas; Žemės reforma; Agrarine reforma; Lithuania; Agriculture; Land restitution; Land reform; Agrarian reform.

ENPursuant to legislation of the Republic of Lithuania adopted in 1991 and stipulating reorganisation of agricultural enterprises as well as land reform in rural territories, a single aim was sought, namely, to preserve and strengthen economically viable and prospective farms. Later this important idea of an agrarian reform was forgotten. In order to determine the consequences that the land reform carried out by the state had for Lithuanian agriculture, the monograph mainly focuses on the legal and economical aspects of land reform. The main aim of the research is to establish how laws regulating land relations changed during the period of land reform and what their impact was on the use of agricultural land and the transformation of agricultural structures. The book defines the formation of agricultural land and reorganisation of land relations in Lithuania, which lasted almost 20 years. The material indicated in the publication was referred to in order to investigate how the aims defined by the Sąjūdis Movement were implemented, namely, to reform agriculture, revive rural territories, to more efficiently use and preserve land under cultivation – non-restored national wealth. Research results showed that rural reform outcomes differ from those that have been planned. Therefore, these works of agricultural restructuring and land plot formation, distribution to claimants and legitimation of ownership, carried out during the given period, might only relatively be termed a land reform. The conclusions name the reasons why the country’s farming structure is not yet rational and land is used extensively, as well as gives proposals as to the improvement of the use of agricultural land.

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics