Jono Šulco "Ezopo pasakėčios" : dokumentinis leidimas ir straipsniai

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Vokiečių kalba / German

LTLeidinyje publikuojamos Jono Šulco „Ezopo pasakėčios“ – pirmasis pasaulietinės literatūros vertimas į lietuvių kalbą ir pirmoji grožinės literatūros knyga. Šaltinis publikuojamas laikantis kritinio leidimo principų. Leidimą sudaro faksimilė, dokumentinis perrašąs (su tekstologiniais komentarais), vertimas į lietuvių kalbą (su dalykiniais komentarais) ir lietuviškų žodžių indeksas. Knygos pardengėja Liucija Citavičiūtė apžvelgia Jono Šulco biografijos metmenis, „Ezopo pasakėčių“ parengimo aplinkybes, jų reikšmę. Dalia Dilytė svarsto „Ezopo pasakėčių“ vertimo klausimus. Šulco pratarmė – pirmoji lietuvių raštijoje studija apie pasaulietinio turinio tekstus. Joje vertėjas pateikia originalių samprotavimų apie pasakėčios žanrą, suformuluoja pasakėčių autorių intencijas, apibūdina alegorinį bei didaktinį pasakėčių pobūdį ir tinkamą jų skaitymą, t. y. moralinį poveikį, rekomenduoja kunigams pasakėčių taikymo pamoksluose metodiką ir pateikia jų interpretacijos pavyzdžių. Po pratarmės išspausdintas kandidato į kunigus Pilypo Ruigio eilėraštis yra pirmasis ir vienas iš nedaugelio šio filologo pasaulietinių eiliuotų kūrinėlių. Manytina, kad Šulco versta iš lotynų kalbos. Pagrindinis vertimo principas – adekvatumas šnekamajai ano meto kalbai. Daugiausia dėmesio vertėjas skyrė leksikos grynumui ir vaizdingumui, lanksčiai taikė gramatikos taisykles, vengė rašytinėje kalboje įprastų griozdiškų jungtukinių šalutinių sakinių pakeisdamas juos gyvomis, šnekamajai lietuvių kalbai būdingomis dalyvinėmis, pusdalyvinėmis ir padalyvinėmis gramatinėmis konstrukcijomis, vartojo dvigubą neiginį.Reikšminiai žodžiai: Ezopas; Faksimilė; Grožinė literatūra; Juozas Šulcas; Kontekstai; Lietuvos senoji raštija; Originalas; Pasakėčia; Polemika; Rytų Prūsija [East Prussia]; Traktatas; Vertimas; Šaltinis; Aesopi; Contexts; East Prussia; Fabel; Facsimile; Johann Schulssen; Lithuanian old literature; Original; Polemic; Source; Tractate; Translation.

ENThe publication presents Johann Schulssen's “Aesop’s Fables” – the first Lithuanian translation of secular literature and the first fiction book. The source is published in line with principles of a critical publication. The publication consists of a facsimile copy, a rewritten document (with textological comments), translation into Lithuanian (with comments) and an index of Lithuanian words. Liucija Citavičiūtė reviews the biography of Johann Schulssen, the circumstance of the compilation of “Aesop’s Fables” and their significance. Dalia Dilytė contemplates on the issue of translation of “Aesop’s Fables”. Schulssen’s preface is the Lithuanian written study on secular texts. The translator presents here original contemplation on the genre of a fable, formulates the intentions of authors of fables, defines the allegoric and didactic nature of fables and their proper reading, i.e. their moral impact, and recommends priest to apply fables during sermons as well as submits examples of interpretation of fables. The preface is followed by a poem by a future priest Philipp Ruhig, which is the first and only secular work by this philologist. It is supposed that Schulssen translated from the Latin language. The main principle of translation is the adequacy to the then spoken language. The translator devoted the greatest deal of his attention to the purification and imagery of the vocabulary, flexibly applied grammar rules, avoided heavy subordinate clauses common in written language by replacing them with participle, semi-participle and gerund constructions, and used double negation.

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies