Šokio gebėjimų ugdymas ankstyvojoje paauglystėje : disertacija

LTDisertacijoje nagrinėjami šokio gebėjimų ugdymo ypatumai ankstyvosios paauglystės amžiuje. Atlikus edukologinės, dalykinės, psichologinės, filosofinės literatūros analizę kognityvinės meninio ugdymo teorijos požiūriu pagrindžiama šokio gebėjimų struktūra, susieta su šokio elementų (judesio, erdvės, ritmo, tempo, judesio jėgos, dinamikos, metaforos) raiška kuriant šokio struktūrą ir ja bendraujant. Analizuojama komunikacinė šokio gebėjimų ugdymo kryptis, kinestetinis šokio gebėjimų aspektas ir paauglių šokio veiklos ypatumai. Empirinėje darbo dalyje aprašoma tyrimo metodologija ir argumentuojamas tyrimo metodų (anketinės apklausos, diagnostinio tyrimo, pedagoginio eksperimento, interviu, statistinės analizės) pasirinkimas. Atlikus anketinę šokio mokytojų apklausą, identifikuotos pagrindinės šokio gebėjimų ugdymo tendencijos. Diagnostinio tyrimo duomenys parodė teoriškai išskirtų šokio gebėjimų atsiskleidimo galimybes ir ypatumus. Atlikus pedagoginį eksperimentą, nustatytas parengto šokio gebėjimų ugdymo modelio efektyvumas ugdant šokio gebėjimus ankstyvojoje paauglystėje. Pedagoginio eksperimento dalyvių interviu atskleidė jų nuostatų į šokio veiklą kaitą. Teorinių ir empirinių disertacinio tyrimo duomenų pagrindu parengtos rekomendacijos šokio mokytojams ir šokio mokytojus rengiančioms institucijoms, orientuojančios į komunikacinį ir kūrybinį šokio gebėjimų ugdymo ir šokio ugdymo proceso organizavimo modelį.

ENThe dissertation deals with the problem of dance skills education in early adolescence. The analyses of educational, professional, psychological and philosophical sources substantiated the structure of dance skills which is grounded by principles of cognitive arts education theory and based on expression of dance elements (movement, spac, rhythm, tempo, energy, dynamics, metaphore) and communication trough it. Communicative course in dance skills education, kinesthetic aspect of dance skills and pecularities of dance activities in early adolescence are analyzed. The empirical part of the research includes methodological substantiation of the research and methods applied (questionnaire survey, diagnostic investigation, pedagogical experiment, interview, statistical analysis). Results of dance teachers questionnaire survey revealed main tendencies of dance skills education. Diagnostic investigation showed possibilities and pecularities of theoretically identified dance skills expression. It has been established that pedagogical experiment was successful and devised model of dance skills education in early adolescence was efficient in achieving significant changes in dance skills expression. The interview of participants of pedagogical experiment showed that the model of dance skills education had significant impact on changes of adolescents attitudes to dance activities. On the bases of the dissertation theoretical and empirical research data the recommendations for dance teachers and institutions of dance teachers education were presented which orientate dance skills education and dance education towards creative and communicative model.

• Mokinių ugdymo poriniais sportiniais šokiais tyrimo metodologija / Laima Sapežinskienė, Alvydas Soraka. Ugdymo veiksniai mokymo(si) kontekste globalizacijos sąlygomis / atsakingoji redaktorė Dileta Jatautaitė. Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2014. P. 164-179.
• Specialistų ir nespecialistų įgyvendinamas šokio ugdymas pradinėse klasėse / Agnė Šidlauskaitė, Jolita Kudinovienė. Pasaulis vaikui: ugdymo realijos ir perspektyvos. 2017, t. 6, p. 192-2004.
• Šokio fenomenas sociologijoje : teorinės paradigmos paieškos / Laima Sapežinskienė, Alvydas Soraka. Filosofija. Sociologija. 2010, t. 21, Nr. 4, p. 339-347.