Cultural and linguistic diversity of the Baltic states in a new Europe

LTKalbų klausimas darosi vis aktualesnis šiuolaikinėje Europoje. Straipsnyje aptariamos kalbos mokymo ir mokymosi problemos trijose Baltijos valstybėse po naujų Europos Sąjungos šalių prisijungimo 2004. Visų pirma siekiama aptarti tautinės kalbos politiką buvusioje SSSR ir šiandienos nepriklausomose Baltijos valstybėse, remiantis sociolingvistiniais pokyčiais, įvykusiais per paskutiniuosius 15 metų. Kitas tyrimo aspektas yra dabartinės lietuvių kalbos mokymo užsieniečiams situacijos ir ateities tendencijų analizė išsiplėtusios Europos kontekste. Šiuo metu pagrindine universaliąja bendravimo kalba yra tapusi anglų kalba, vienok daugiakalbiškumas yra viena Europoje propaguojamų vertybių - svetimos kalbos mokymasis gali padėti pažinti tautos savitumą, nacionalinį charakterį, prisidėti prie kultūrinės tapatybės išsaugojimo. Tačiau užtikrinimas, kad kiekvienas europietis kalbėtų keliomis Europos šalių kalbomis kol kas nėra efektyviai įgyvendinimas. Apibendrinant lietuvių kalbos mokymo užsieniečiams analizę teigiama, kad nepriklausomybės atgavimas ir lietuvių kalbos - kaip oficialiosios - statuso atgavimas išplėtė kalbos naudojimo ribas, tačiau naujo požiūrio į lietuvių, kaip užsienio, kalbos mokymo metodologiją ir priemones vis dar pasigendama. Daroma išvada, kad efektyviam kalbos mokymui užtikrinti būtinas besimokančiųjų lūkesčių patenkinimas - tam turi būti atnaujinama mokymo metodika.Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys (Baltic states); Europos Sąjungos plėtimas; Kalbos politika; Užsienio kalbos studijavimo propagavimas; Lietuvių kaip užsienio kalbos mokymas(is); Baltic states; EU enlargement; Language policy; Promotion of foreign language studies; Teaching and learning Lithuanian as a foreign language.

ENLanguage questions are increasingly on the agenda in Europe. This paper addresses some problematic aspects of language teaching and learning that have come to the fore in the Baltic states after the European Union enlargement of 2004. First, the paper aims at providing relevant information about language policies in the former USSR and the independent Baltic states of today. This material is discussed in the light of the sociolinguistic changes that have occurred in the three Baltic states, Latvia, Lithuania .and Estonia, over the last 15 years or so. Another issue under consideration is the current status and future prospects of teaching Lithuanian to foreigners in an enlarged Europe. Multilingualism is a value much asserted by European authorities. However, the goal of ensuring that the citizens of Europe are actually multilingual is far from being attained. While independence and the new status of Lithuanian as a state language have extended its area of use and increased demand /or the teaching of Lithuanian, a new approach to methodologies and material design for teaching Lithuanian as a foreign language have to be developed in order to meet the requirements of the new prospective learners. [From the publication]