LTKongresinė akcija - tai lobistinė lietuvių veikla, orientuota į JAV kongreso, Kanados parlamento ir aukščiausių Šiaurės Amerikos valstybių pareigūnų skatinimą kelti okupuotų Baltijos valstybių bylą. Baltiečių emigrantų bendruomenės veikdamos diplomatiniais principais stengėsi pasinaudoti JAV ir Kanados santykių su Sovietų Sąjunga peripetijomis kaskart viešindamos informaciją apie tikrąją padėtį. Skirtingi JAV ir Kanados vaidmenys šaltajame kare turėjo įtakos kongresinės akcijos veikimo schemoms. JAV pagrindinis dėmesys kreiptas į Kongreso narius, Kanadoje sėkmingai bendradarbiauta ir su parlamentarais, ir su užsienio reikalų ministerija. JAV ir Kanados plėtota Baltijos valstybių okupacijos nepripažinimo politika buvo išskirtinis atvejis šių valstybių diplomatijoje šaltojo karo metu, kai pripažįstant Sovietų Sąjungą, viešinamas jos įvykdytos prievartinės inkorporacijos faktas bei tvirtinta, kad baltiečiams turi būti suteikta tautos apsisprendimo teisė ir pripažįstami nustojusių egzistuoti valstybių diplomatiniai korpusai. Darbe siekiama atskleisti istorijos tarpsnį (nuo XX a. šeštojo dešimtmečio iki 1990 m.), kai Baltijos valstybių okupacijos nepripažinimo politikoje lietuvių kongresinė akcija užėmė svarbų vaidmenį. Darbe pristatomi "Americans for Congressional Action to Free the Baltic States" veiklos kūrimosi momentai, analizuojamos JAV ir Kanados lietuvių bendruomenių pastangos užaštrinti Lietuvos okupacijos problemą, atskleidžiamas Kanados vyriausybės bendradarbiavimo su etninėmis grupėmis procesas 1957-1972 m., kongresinės akcijos mechanizmo veikimo ypatumai.Reikšminiai žodžiai: JAV lietuviai; Kanados lietuviai; Emigracija; Lietuvių emigracija; Politinis lobizmas; Pabaltijo korta; Baltiečių korta; Lietuvos byla; Juodojo Kaspino diena; Baltijos valstybių okupacija; Šaltojo karo diplomatija; Kongresinės akcijos; Tarptautiniai forumai; Amerikos lietuvių bendruomenės; JAV; Kanada; Baltiečių vakarai.
ENIn the late 1950s, Lithuanians in the US established an organization to raise the Baltic issue at the UN. To gain its goal, its organizational structure and course of action were well developed, which allowed American Lithuanians, Latvians and Estonians to influence the US senators and congress members. The effort of Lithuanians in the US to establish contacts with the president's Ford's administration and State Department concerning the CSCE issues before the Helsinki Agreement was unsuccessful since the US tried to keep the future agreements in secret as long as possible. John's Diefenbaker's anti-communist speech given at the United Nations on September 26, i960 become the reflection of his foreign policy and value-system. Diefenbaker supported considerably the goals of Canadian Lithuanians to publicise the case of the occupied Lithuanian at international level. Due to the meetings of Canadian Minister of Foreign Affairs Sharp and the CLC representatives, Lithuanians in Canada obtained the information about the future positions of western countries in Helsinki one year earlier than the LC in the US. The interests of senators and members of the Canadian House of Commons in Baltic Evenings conditioned the fact that it evolved into a regular event. Discussions on the issues of human rights with Canadian politicians during Baltic Evenings revealed that it was especially important to keep stable relations with Canadian politicians.