Būsimųjų užsienio kalbų mokytojų dorinės nuostatos ir jų ugdymas universitete : disertacija

LTDisertaciniame darbe nagrinėjamos būsimųjų užsienio kalbų mokytojų dorinės nuostatos ir jų ugdymo prielaidos universitete. Siekiant atskleisti būsimųjų užsienio kalbų mokytojų dorinių nuostatų lygmens ypatumus ir edukacines jų ugdymo prielaidas visų pirma nagrinėjama dorinių nuostatų samprata filosofijos, psichologijos bei edukologijos mokslų požiūriu, pateikiamas teorinis-empirinis dorinės nuostatos raiškos modelis, apimantis kognityvų-prasminį, emocinį-vertinamąjį ir konatyvų (ar potencialaus elgesio) komponentus. Remiantis diagnostinio tyrimo duomenimis išryškinami būsimųjų užsienio kalbų mokytojų dorinės nuostatos komponentų raiškos ypatumai ir apibūdinamas požiūris į užsienio kalbų studijų procesą universitete, o taip pat ir požiūris į užsienio kalbų mokytojo kompetencijas, kaip reikšmingus vidinius veiksnius, turinčius įtakos dorinių nuostatų ugdymui universitete. Disertacijoje parodoma, kad būsimųjų užsienio kalbų mokytojų dorinės nuostatos nėra aukšto lygmens: nors kognityvusis-prasminis ir emocinis-vertinamasis komponentai pasižymi šiek tiek didesne branda, tačiau moraliniai sprendimai, kaip konatyviojo komponento praktinė išraiška, yra žemo arba vidutinio lygmens. Priimdami sprendimus būsimi užsienio kalbų mokytojai nėra nuoseklūs dorovinių vertybių taikymo atžvilgiu: nors jie ir linkę šias vertybes pripažinti, bet spręsdami moralines dilemas nesugeba nuosekliai jų taikyti, taigi dorovinės vertybės daugiau pasilieka žinojimo ir pripažinimo, nei jų įprasminimo ir praktinio įkūnijimo lygmenyje.Tyrimo duomenys apie respondentų požiūrį į mokymo procesą universitete bei požiūrį į mokytojo, kaip vertybių žadintojo, kompetencijas, leidžia daryti išvadą, kad užsienio kalbų mokymo procesas universitete nėra pakankamai panaudojamas studentų dorinėms nuostatoms ugdyti. Ugdymo projekto metu patikrintos būsimųjų užsienio kalbų mokytojų dorinių nuostatų ugdymo tobulinimo prielaidos universitete, sietinos su: 1) užsienio kalbų mokymo, kaip daugiafunkcinio fenomeno, suvokimu; 2) dorovinių vertybių prasmės įžvalgų gilinimu; 3) gebėjimų priimti moralinius sprendimus plėtojimu. Po ugdymo projekto nustatyti kai kurie statistiškai reikšmingi skirtumai patvirtina tyrimo hipotezę, kad remiantis šiomis prielaidomis gali būti pasiekta pozityvesnių dorinių nuostatų ugdymo pokyčių.

ENThe dissertation analyzes future foreign language teachers’ moral attitudes and prerequisites of their development at university. In order to reveal the peculiarities of future foreign language teachers’ moral attitudes and educational possibilities of their development first of all the concept of moral attitude is investigated from the point of view of philosophy, psychology and the science of education, the theoretical-empirical model of moral attitude is presented encompassing cognitive-notional, affective-evaluative and connotative (or potential behavioral) components. On the basis of diagnostic research the peculiarities of moral attitudes’ components of future foreign language teachers are revealed and their attitude towards foreign language teaching process at universities and their attitude towards foreign language teachers’ competencies as significant internal factors having effect upon the development of moral attitudes at universities are described. The research made it evident that future foreign language teachers’ moral attitudes are not of a very high level: although cognitive-notional and affective-evaluative components demonstrated a higher maturity level, moral judgments as the manifestation of moral attitudes are low to average. While making judgments foreign language teachers are not consistent in application of moral attitudes: although they are likely to acknowledge these values, but in dilemma decision process they are unable to apply them consistently.This means that moral values remain on the cognitive level of acknowledgment but not on their substantiation and practical implementation. The results of diagnostic research of future foreign language teachers‘ attitude towards foreign language teaching process and their attitude towards foreign language teacher‘s competence as the main influential factors of moral attitudes at university, make it possible to conclude that foreign language teaching process at universities is not fully exploited for the development of students’ moral attitudes. During the educational project the verified prerequisites for the development of moral attitudes at universities included the following: 1) the perception of foreign language teaching as a multifunctional phenomenon; 2) deepening insight into the substantiation of the notion of moral values; 3) development of moral judgment competence. Statistically significant changes identified after the educational project corroborate the research hypothesis that future foreign language teachers‘ moral attitude can be more positively influenced by application of planned educational prerequisites in the process of foreign language teaching.

• Kultūrinės kompetencijos raiška rengiant anglų kalbos mokytojus: Lietuvos edukologijos universiteto atvejis / Elvyda Martišauskienė, Gerda Mazlaveckienė. Pedagogika. 2013, 109, p. 57-66.
• Šiuolaikinių paauglių dvasinių vertybių pajautos dinamika edukaciniame kontekste / Elvyda Martišauskienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2013, t. 30, p. 56-67.
• Vyresniųjų mokinių emocinių išgyvenimų pokyčiai : longitudinis tyrimas / Vanda Aramavičiūtė. Acta paedagogica Vilnensia. 2011, t. 27, p. 55-66.