Vilniaus lietuvių literatūra, 1920-1940

LTDarbe siekiama pateikti kuo išsamesnį tarpukario Vilniaus lietuvių literatūros bei literatūrinio gyvenimo vaizdą sunkiomis Lenkijos okupacijos sąlygomis 1920-1939 m., nušviesti nelengvą Vilniaus lietuvių literatūros atgimimą po to, kai visi rašytojai 1919-1920 m. dėl politinių aplinkybių pasitraukė į Kauną. Darbe aptariama ne tik pačios literatūros raida, bet ir svarbiausi literatūrinio gyvenimo reiškiniai bei faktai: literatūra periodikoje bei literatūrinė spauda ir almanachai, Vilniaus lietuvių meno ir literatūros draugijos veikla, ryšiai su Vilniaus baltarusių ir lenkų literatūromis. Didžiausias dėmesys skiriamas literatūros kūrėjams – siekiama atskleisti kiekvieno jų indėlį į Vilniaus lietuvių literatūrą jų pačių gyvenimo kontekste. Trumpai nušviečiami to meto politiniai ir visuomeniniai įvykiai. Darbe laikomasi chronologijos principo, nuolat susikoncentruojant prie vieno ar kito reikšmingesnio kūrėjo, svarbesnio literatūrinio ar kultūrinio reiškinio. Pirmoje knygos dalyje „Vilnius – literatūros vyksmo centras (1904-1915)“ aptariamas kultūrinio pakilimo laikotarpis po spaudos atgavimo. Antroje dalyje „Kova už krašto lietuviškumą ir literatūros atgimimas (1920-1930)“ – sudėtingi okupacijos metai. Knyga užbaigiama trečiąja dalimi „Literatūros augimas (1931-1940)“. Daroma išvada, kad svarbiausias dalykas, padėjęs kūrėjui išgyventi, buvo istorine atmintimi pagrįsta ištikimybė lietuvybei ir Vilniui, kuri stiprino pareigą pirmiausia imtis lietuvybei gyvybiškai būtinų darbų ir jungė į tvirtą tautinį darinį, kurio lenkų administracija neįstengė įveikti.Reikšminiai žodžiai: Literatūra; Literatūrinis ir kultūrinis gyvenimas; Tarpukario laikotarpis; Vilnius; Interwar period; Literary and cultural life; Lithuanian Literature; Vilnius.

ENThe paper seeks to give a detailed picture of Lithuanian literature and literary life in interwar Vilnius under the difficult conditions of Poland’s occupation in 1920–1939, and to reveal the difficult revival of Vilnius Lithuanian literature after all writers moved to Kaunas due to political circumstances in 1919–1920. The paper discusses not only the development of literature, but also the key events and facts of literary life: literature in periodical press and literary press and almanacs, the activities of Vilnius Society of Lithuanian Art and Literature, and the connections with Vilnius Belarusian and Polish literatures. The major focus is shifted on the authors of literature seeking to reveal each of their contribution to Vilnius Lithuanian literature in the context of their life. The political and social events of that time are covered in brief. The paper follows the principle of chronology, constantly focusing on one or another more prominent creator and more important literary or cultural phenomenon. The first part of the book “Vilnius – the centre of literary action (1904–1915)” discusses the period of cultural upturn after regaining the press. The second part “Fight for Lithuanian land and revival of literature (1920–1930)” covers the hard period of occupation. The book ends with the third part “Growth of literature (1931–1940)”. The author draws a conclusion that the most important thing that helped the creator to survive was faithfulness to Lithuanian identity and Vilnius based on historical memory, which reinforced the obligation to primarily undertake works that were vital for the Lithuanian identity and united into a strong national formation that could not be defeated by the Polish administration.