Pabaigos tekstai : atsisveikinimas su poezija

LTStraipsnyje aptariama Adomo Mickevičiaus, Antano Baranausko, Antano Vienažindžio, Maironio ir Vytauto Mačernio vėlyvoji kūryba. Pasitelkus Michailo Bachtino estetikos idėjas analizuojami chronologiškai paskutinieji (ar vieni paskutiniųjų) šių autorių eilėraščiai. Argumentuojama, kad įmanu išskirti tam tikrą "pabaigos tekstų" tipą, apibrėžiamą ne tik kūrybos chronologijos, bet ir konkrečių teksto struktūros, semantikos, intonacijos ypatybių. Pabaigos tekstų problema leidžia svarstyti asmens ir kultūros kūrybinių procesų atitikmenis ir sąryšingumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Autorius; Herojus; Pabaigos tekstai; Estetinė žiūra; Intonacija; Balsas; Author; Hero; Texts of end; Artistic viewpoint; Intonation; Voice.

ENThe article discusses the late oeuvre of Adam Mickiewicz, Antanas Baranauskas, Antanas Vienažindys, Maironis and Vytautas Mačernis. Their chronologically last or some of the latest poems are analyzed following the . aesthetical ideas of Michail Bachtin. The article argues that it is possible to define the type of "final texts", in which the creative biography of an author is finished. This type is characterized not only by the chronology of oeuvre, but also by the structure, semantics, and intonation of the text. If, according to Bachtin, the literary text is a result of interaction between two kinds of consciousness - that of the author and of the hero, then their relationship seems to be considerably altered in the final texts. Usually it is possible to notice that one of the artistic viewpoints (the author's or the hero's) is weakened or almost silenced, and dissonances between the author's formal intonation and the hero's real intonation emerge. The problem of the final texts allows discussion on the parallels between the individual creative process and cultural developments. [From the publication]