Romantinė meilė kaip (sovietinė) socialinė politika

LTStraipsnyje analizuojamos sovietinio režimo pastangos 1945-1970 m. laikotarpiu transformuoti romantinės meilės sampratą ir įsprausti ją į ideologijos rėmus. Čia pateikiama, kokiu būdu "tikros" sovietinės meilės koncepcija buvo suformuluota stalininės ir chruščiovinės šeimos politikos rėmuose ir kaip oficialiai priimti meilės principai imperatyviai mokė izoliuoti aistringus romantinius išgyvenimus nuo santuokos ir jos motyvų. Straipsnyje atskleidžiami sovietinės propagandos būdai, siekę supaprastinti seksualinę kultūrą ir kaip galima labiau sutapatinti seksualinę patirtį su reprodukcija, o ne su emocijomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Romantinė meilė; Sovietmetis; Socialinė politika; šeimos politika; Seksualinė kultūra; Romantic love; Soviet; Social policy; Family policy; Sexual culture; Seksualinė kultūra.; Sexual culture.

ENRight after the Socialist revolution in 1917, the Soviet family policy excluded the idea of lasting marriage, thus, releasing Soviet people from compatibility of romantic love with marriage. Being more interconnected with marriage but not family life, and not being restrained nor bothered by any pragmatic commitments, romantic love and passion of the time could take advantage of passing through the natural course of its own stages without a fearful look ahead. However, since the middle of the 1930s a message of stable, long-term marriage has been coming from Stalin's leadership, and the decrees and laws in 1936 and 1944 indicated a shift from the former marriage strategy in the Soviet Union. Right after World War II, the policy of "strengthening the family" became absolutely clear to the post-war Soviet population, and the Party's campaign against divorce and abortions (1955) put romantic love and marriage as an institution on strictly utilitarian and collectivist principles. The article explores reconfiguration of romantic love as a social policy in the post-war Soviet Lithuanian society. [From the publication]