Diogeno gestas Jurgio Savickio dienoraštyje ir kelionių apybraižose

LTStraipsnis skirtas iki šiol mažai ar visai netirtiems Jurgio Savickio dienoraščiui Žemė dega ir kelionių apybraižoms. Šių tekstų keliaujančio subjekto būsenos ir vertybinės orientacijos susijusios su gyvybės kultu ir "natūralumo" dominante; jo santykis su pasauliu plėtojasi kaip kiniko santykis su pasaulį modeliuojančiomis valdžios galiomis bei pastarosios išraiškomis politinėje, tautinėje, manierų ir buities plotmėje. Autorius polemizavo su ženkliška, melaginga pasaulio prigimtimi. Keliaujančio subjekto laikysena kito nuo ženkliškojo pasaulio ironizavimo kelionių apybraižose iki jo idealizacijos dienoraštyje. Šį virsmą lėmė subjekto stebimas žmogaus ribotumas beribiame pasaulyje ir mirties horizontas. Dienoraštyje lietuvių necivilizuotumo kritika peraugo į Lietuvos sakralizavima, o šizofreniškos Vakarų pasaulio elgsenos liudijimai fokusavosi į humanizmo tvermės ateityje siekinį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dienoraštis; Kelionių apybraiža; Jurgis Savickis; Subjektas; Kinizmas; Ironija; Diary; Travel essay; Jurgis Savickis; Travelling subject; Kynicism; Irony; Žemė dega; Žemė dega.

ENThe paper presents the analysis of the diary Žemė dega (The Earth is on Fire) and travel essays by Jurgis Savickis (1890-1952), a distinct innovator of Lithuanian literature and a diplomat in various European countries. It claims that Savickis' protagonist observed the world in his trips as an anthropologist and an artist, a dandy and a diplomat all in one. He made an unvoiced agreement with someone who "knows the norm" of behaviour, "has a good taste" and compared Lithuania with other countries, considering its backwardness and advantage in the framework of civilization. In his diary Savickis wrote down a number of prophecies and considered the idea of Europe's unity and of its self-governance principle as a security precondition for "small" nations. He linked the chance of the world's survival with the dream of moral policy. The narrator discloses a false symbolism of the world, feels responsible for the backstage games of history, and instead of delegating the obligation of changing the destiny of humankind to God, he takes it over as a witness and participant. [From the publication]