Seinų kunigų seminarijos choras - lietuvybės žadintojas (XIX a. pabaigoje - X X a. pirmajame dešimtmetyje)

LTStraipsnio tikslas — remiantis nepublikuotu buvusio Seinų seminarijos choro vadovo Mykolo Brundzos rankraščiu bei jau publikuota istorine medžiaga, aptarti iki šiol lietuvių muzikos istorijoje neminėto Seinų kunigų seminarijos choro, gyvavusio XIX amžiaus pabaigoje — XX amžiaus pradžioje, veiklą. Straipsnyje teigiama, kad Seinų seminarija buvo ryškus tautinio atgimimo židinys. Seminarijoje pačių klierikų iniciatyva veikė choras, kuris dainuodavo lietuvių liaudies dainas, giedodavo giesmes. Nurodoma, kad 1903 metais Seinų seminarijos koplyčioje pirmą kartą užgiedota lietuviškai, XX amžiaus pradžioje choras ėmė giedoti keturiais balsais. Straipsnyje, daugiausia remiantis M. Brundzos liudijimais, pristatomas choro kūrimasis, atranka į jį, repertuaro rinkimasis, repeticijų grafikai, lietuvių ir lenkų choristų tarpusavio santykiai, koncertų organizacimas. Autorius aptaria choro repertuarą, pažymėdamas, kad iš muzikaliausių klierikų sudarytas rinktinis choras giedojo F.X. Vito ir M. Hallerio daugiabalsę liturginę muziką lotyniškais tekstais. Per didžiąsias šventes choras giedodavo miesto katedroje. Teigiama, kad šiame chore formavosi jaunų klierikų tautinė sąmonė, buvo ugdomi jų muzikiniai ir vokaliniai gebėjimai. Kadangi seminarijos chore būsimieji lietuvių dvasininkai įgydavo nemažai ir muzikinės patirties, baigę seminariją buvę choro nariai, tapo ne tik uolūs lietuvybės skleidėjai, liaudies švietėjai, bet ir chorų organizatoriai ir lietuviškos dainos bei giesmės puoselėtojai.Reikšminiai žodžiai: Choras; Giesmė; Klierikai; Kunigų seminarija; Liaudies dainos; Tautinis atgimimas; M. Brundza; Seinai; Tautinis atgimimas; Choir; Clergyment; Folk song; Lithuanian national rebirth; M. Brundza; National rebirth; Religious song; Religious songs; Seinai; Theological college.

ENBased on the unpublished manuscript of Mykolas Brundza, the former choirmaster at Seinai Seminary, as well as already published historical material, the paper aims to discuss the activities of Seinai Priest Seminary choir which functioned at the end of the 19th c. – the beginning of the 20th c. and which has not been mentioned in Lithuanian music history so far. The paper states that Seinai Seminary was an important centre of national rebirth. A choir functioned in the seminary on the initiative of ordinands, which sang Lithuanian folk songs and chanted hymns. In 1903, the choir sang in Lithuanian for the first time in the chapel of Seinai Seminary, and at the beginning of the 20th c. four-part polyphonic singing was practiced. Based mainly on the testimonies of Brundza, the paper presents the formation of the choir, the selection of singers and the repertoire, schedules of rehearsals, mutual relations of Lithuanian and Polish choir singers as well as the organisation of concerts. The author discusses the repertoire of the choir and notes that this choir consisting of most musical ordinands sang the polyphonic liturgical Latin works of Vitt and Haller. The choir would sing in the Town Cathedral during the biggest festivals and celebrations. National awareness of young ordinands is said to have formed in this choir, and their musical and vocal skills were developed. Since the future Lithuanian clergy acquired a lot of musical experience at the seminary’s choir, former choir singers, when they graduated from the seminary, not only became zealous advocates of Lithuanianness and educators of people, but also choir organisers and cherishers of Lithuanian songs and hymns.