Žemaičių dainos ir kanklės : ką jos byloja apie žemaičių praeities ūkininkavimą?

LTStraipsnyje analizuojami seniausių žemaičių ūkininkavimo būdų atspindžiai jų darbo dainose ir kankliavimo papročiuose. Nors tradiciškai manoma, kad žemaičių etninę kultūrą lemia žemdirbių ir gyvulių augintojų gyvensena, tačiau darbo dainose ryškiausiai atskleisti ne žemdirbystės, o gyvulininkystės ir medžioklės papročiai. Kanklės ir kankliavimas, nors ir hipotetiškai, leidžia įžvelgti kažkada galėjusios egzistuoti žvejų kultūros ir jos pirmykščių tikėjimų liekanas. Tai byloja toteminius gyvius primenantys žemaičių kanklių pavidalai ir paties kanklininko įvaizdis, turintis pirmykščio šamano bruožų. Šamano institucija labiau būdinga ne žemdirbių, bet žvejų, rankiotojų, medžiotojų ir gyvulių augintojų kultūroms. Šiose kultūrose akivaizdi vyriškojo prado viršenybė moteriškojo atžvilgiu, tai pastebėtina ir žemaičių darbo dainose bei kankliavimo papročiuose. Savotišku šamanu senovėje galėjęs būti žemaičių kanklininkas. Pagal vyraujantį daugiabalsumą ir kankles žemaičiai priskirtini vakarų baltams, nes rytų baltams būdingas vienbalsumas, o kanklių jie niekada neturėjo. Tačiau tai, kad darbo dainose nuolat kartojami akivaizdūs patarimai ir nurodymai, kaip tuos darbus dirbti, o ne apdainuojami simboliai, įprasti vietinės kilmės dainoms, verčia apie žemaičius manyti, jog jie – ne senieji gyventojai, o atėjusieji iš gretimų pietinių Vidurio Lietuvos plotų, kur tokios dainos nedainuotos ir kanklėmis neskambinta. Tokia nuomonė sutampa ir su archeologijos ir antropologijos mokslų duomenimis apie žemaičių kilmę pirmaisiais amžiais po Kristaus.Reikšminiai žodžiai: Darbo dainos; Gyvulininkystė; Kanklės; Medžioklė; Žemaitija (Samogitia); Žemaičiai; Žemdirbystė; Žvejyba; Agriculture; Animal husbandry; Fishing; Hunting; Kanklės; Samogitia; Samogitians; Work songs.

ENThe article analyses the reflections of most ancient farming methods of Samogitians in their labour songs and kanklės (a Lithuanian plucked string musical instrument (chordophone) of the zither family) playing customs. Although it is traditionally believed that the ethnic culture of Samogitians is based on their grain-grower and livestock-breeders’ lifestyles, their labour songs highlight their animal husbandry and hunting traditions rather than those of agriculture. Kanklės and playing kanklės, even hypothetically, allow perceiving the remains of once possibly existing fishermen culture and its primeval beliefs. It is illustrated by the shapes of Samogitians’ kanklės resembling totemic creatures and the image of a kanklės player himself, who has features of a primal shaman. The institute of shaman is more characteristic of the cultures fishermen, foragers, hunters and livestock-breeders rather than to the cultures of grain-growers. In these cultures, the masculine element evidently prevails over the feminine one – it is also observed in Samogitians’ labour songs and kanklės playing customs. In ancient times, a kanklės player could be a kind of shaman. According to the prevailing polyphony and kanklės, Samogitians are attributable to Western Balts because Eastern Balts are characterised by monophony and they never had kanklės. However, the fact that labour songs continually repeat clear advice and instructions on the way of working rather than sing about certain symbols common for songs of local origin makes one think that Samogitians are not old local inhabitants but came here from adjacent southern regions of Central Lithuania, where such songs were not sung and kanklės was not played. This opinion is consistent with the archaeological and anthropological scientific data on the origin of the Samogitians in the first centuries after Christ.