LTStraipsnyje analizuojamos tik lietuvių tarmėse vartojamos leksemos šlunta // šluntas, šlankas // šlunkas ir šluitas. Aptariama šių leksemų lokalizacija, morfo(no)loginis įvairavimas, darybos bei kilmės aspektai. Siekiama išsiaiškinti, ar fonetinis dialektizmų panašumas yra atsitiktinis, ar nulemtas bendros leksemų kilmės bei dėsningų kitimų atskirose patarmėse / šnektose. Daromos išvados, kad dialektizmai šlankas // šlunkas, šluitas, šlunta(s) ir jų sinonimai šlaunis, rietas etc. tarpusavyje konkuravo. Konkurencija galėjo lemti šiuos procesus: inspiruoti akcentininį dialektizmų šaknies variantiškumą; skatinti gretutinių a // o kamienų / moteriškosios // vyriškosios giminės formų atsiradimą; dėl polonizmo šlunkas ir lietuviško žodžio šluitas kontaminacijos susiformavo šluntas. Darybos aspektu šluitas laikytinas neišvestiniu žodžiu t. y. dėl funkcinės darybos sudaiktavardėjusio būdvardžio šlaitas „šlainus, nuolaidus” fonetiniu variantu su netipiška balsių kaita. Šlunta(s) laikytinas kontaminaciniu performiniu. Taigi abi leksemos neišvestinės. Kilmes požiūriu tik šluitas galėtų būti laikomas indigeniu žodžiu. Šlunta(s) dėl kontaminacijos su polonizmu šlankas // šlunkas vertintinas kaip hibridas. Dialektizmų šlankas // šlunkas, šluitas, šlunta(s) paplitimas gerokai skiriasi. Plačiausiai vartotas polonizmas šlankas // šlunkas (užfiksuotas vakarų aukštaičių, žemaičių ir dalyje rytų aukštaičių tarmių), šluitas galėjo būti vartojamas rytų aukštaičių ir vakarų aukštaičių. Tik dviejose rytų aukštaičių patarmėse paliudytas šlunta(s), todėl jis skirtinas kupiškėnų ir anykštėnų leksikai.Reikšminiai žodžiai: Balsių kaita; Daryba; Dialektizmai; Gretutinės formos; Kontaminacija; Patarmė; Sinonimai; Sinonimas; Skolinys; Tarminiai žodžiai; Tarminė leksika; Šnekta; Žodžių daryba, skoliniai; Blending; Derivation; Dialectal vocabulary; Dialectal words; Dialectism; Loan word; Minor dialect; Morphological / phonetical variant; Morphological / phonetical variant, vowel gradation; Sub-dialect; Subdialect; Syno-nym; Synonym; Vowel gradation; Word formation.
ENThe article is devoted to the analysis of the lexemes šlunta // šluntas, šlankas // šlunkas and šluitas used exclusively in the dialects of the Lithuanian language. The lexemes are analysed with regard to the locations they are used in, their morpho(no)logical diversity, and the aspects of their derivation and origin. The analysis aims to establish whether the phonetical similarity of the lexemes is accidental or determined by either the common origin of the lexemes and regular changes in separate sub-dialects / minor dialects. [From the publication]