Karolio Gotardo Keberio Treczia dalis Giesmjû-Knygû (1832)
LT1832 m. leisdamas tradicinį Adomo Frydricho Šimelpenigio giesmyną, Karolis Gotardas Keberis pridėjo paties parengtą giesmyną. 1857 m. ši dalis buvo pakeista Frydricho Kuršaičio papildymu, į kurį nepateko nė viena Keberio pasiūlytų giesmių. Keberio rinkinyje pateikiama arti penkiasdešimties naujų giesmių ir keliolika dingusiose XVIII a. publikacijose paskelbtų Gotfrydo Ostermejerio tekstų, kurie šiandien žinomi tik dėl Keberio leidinio. Jo kontekstas ir sąsajos su šaltiniais iki šiol mažai tyrinėti. Šiame straipsnyje tyrinėjamas Keberio giesmynas „Treczioji dalis Giesmjū-Knygū“ ir tuometinis kontekstas. Keberio giesmyno lyginamas su išlikusiais tuometiniais lietuviškais rinkiniais ir Karaliaučiaus bei Berlyno giesmynais atskleidžia iki tol nepastebėtų svarbių dalykų. Keberis parengė „Treczią dalį“ turėdamas po ranka oficialų Karaliaučiaus giesmyną vokiečių kalba ir dvi lietuviškas publikacijas (Milkaus 1806 m. giesmyną ir Ostermejerio po 1781 m. nežinomu pavadinimu išleistą giesmių rinkinėlį, neišlikusį iki mūsų dienų). Dešimt giesmių Keberis paėmė iš Milkaus giesmyno, o keliolika giesmių jis perspausdino iš Ostermejerio rinkinėlio. Tai ypač svarbus faktas, leidžiantis atskleisti dalį anksčiau visiškai nežinomo dingusios publikacijos turinio. Muzikiniu požiūriu Keberio giesmynas nėra novatoriškas: beveik visais atvejais siūloma giedoti pagal tradicinio Šimelpenigio giesmyno melodijas. Tik keturios giesmės atliekamos pagal lietuviams anksčiau nežinomas vokiškų originalų melodijas.Reikšminiai žodžiai: Bažnytinė giesmė; Bažnytinės giesmės; Giesmynai; Giesmynas; Gotfrydas Ostermejeris; Karolis Gotardas Keberis; Kristijonas Gotlybas Milkus; Liuteronų bažnyčia; Mažoji Lietuva; Melodijos; Verstinė literatūra; Vertimas; „Treczia dalis Giesmju-Knygu“; Christian Gottlieb Mielcke; Gottfried Ostermeyer; Hymnaries; Hymnary; Karl Gotthard Keber; Lithuania Minor; Lutheran Church; Melodies; Religious hymn; The Lutheran Church; Translated literature; Translation; „Treczia dalis Giesmju-Knygu“.
ENIn 1832, when publishing the classic hymnal of Adomas Frydrichas Šimelpenigis, Karolis Gotardas Keberis added his compiled appendix. In 1857, this part was replaced with the appendix by Frydrichas Kuršaitis, which did not include any of Keberis’ hymns. Keberis’ collection presents almost fifty new hymns and several texts of Gotfrydas Ostermejeris published in lost 18th c. publications, which are today known only because of the publication by Keberis. Its context and connections with sources have been little investigated so far. The paper analyses Keberis’ hymnal “Treczioji dalis Giesmjū-Knygū” and the contemporary context. The hymnal is compared with the remaining contemporary Lithuanian collections as well as Königsberg and Berlin hymnals, and it reveals relevant issues that have not been noticed so far. Keberis compiled “Treczioji dalis” referring to the official Königsberg hymnal in German and two Lithuanian publications (Milkus’ hymnal of 1806 and Ostermejeris’ collection of hymns with an unknown title, published after 1781, which has not remained). Keberis took ten hymns from Milkus’ hymnal and reprinted several hymns from Ostermejeris’ collection. It is a particularly important fact that allows revealing part of previously completely unknown content of a lost publication. In musical terms Keberis’ hymnal is not innovative: the melodies after the classic Šimelpenigis’ hymnal are recommended in almost all cases. Only four hymnals are performed according to melodies of German originals that have not been known to Lithuanians previously.
- Karolio Gotardo Keberio giesmynų genezė ir kalba: XIX amžiaus pirmoji pusė / Birutė Kabašinskaitė. Archivum Lithuanicum. 2001, t. 3, p. 13-54.
- Rašybos skirtumai surinkimininkų ir bažnytinėje raštijoje / Mindaugas Šinkūnas. Moderniųjų iniciatyvų ir tradicijos dialogas: surinkimininkų judėjimas Prūsijos Lietuvoje / sudarė ir parengė Inga Strungytė-Liugienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2019. P. 177-232.
