LTJūros ir vandenynai neatskiriami nuo geopolitikos. Prie jūros klestėjo ir klesti svarbiausios pasaulio civilizacijos. Politiką kreipti į jūrą kvietė šviesiausi XX a. tarpukario Lietuvos protai, o šiandien, atkūrę nepriklausomybę, remiamės į neatskiriamas nuo jūros Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją ir Europos Sąjungą. Knygoje apibūdinamas jūros vaidmuo civilizacijos istorijoje, aptariama jūros įtaka baltų genčių istorijai bei konkrečiai LDK. Karas su Rusija dėl Livonijos išaugo į Baltijos valstybių varžybas dėl Dominium maris Baltici, kuriose XVI–XVII a. dalyvavo ir Abiejų Tautų Respublika. Žygimantas Augustas laikomas reguliaraus Abiejų Tautų Respublikos laivyno kūrėju. Aptariama tarptautinė jūrų teisė, anglų ir olandų ginčas dėl pirmavimo jūrų prekyboje, skandinaviškas kovos dėl Baltijos jūros etapas ir Abiejų Tautų Respublikos karai su Švedija Vazų valdymo laikais. Ketvirtame knygos skyriuje apžvelgiama padėtis Baltijos jūros regione XVIII–XIX a. ir atskleidžiamas jūros vaidmuo 1830–1831 ir 1863–1864 m. sukilimuose. Jūrinės idėjos lietuvių sąmonėje įgavo naują reikšmę tautinio atgimimo laikais, todėl nemaža dėmesio skiriama Lietuvos pastangoms priėjimą prie jūros, 1923 m. Klaipėdos prijungimui ir pastangoms pagaliau tapti jūrine valstybe. Be abejo, analizuojamas sovietinis laikotarpis bei po valstybės atkūrimo prasidėjęs naujas Lietuvos jūrinės raidos etapas.Reikšminiai žodžiai: Baltijos jūra; Laivyba; Jūrinis pajėgumas; Baltic sea; Navigation; Maritime power; Lietuvos laivynas; Lietuvos laivyno istorija; Geopolitika.
ENSeas and oceans cannot be separated from geopolitics. The major global civilisations have thrived at the sea. The most enlightened persons of interwar Lithuania in the 20th c. called for directing politics towards the sea, and today, having restored our independence, we lean upon the North Atlantic Treaty Organisation and the European Union that are inseparable from sea. The book describes the role of sea in the history of civilisation and discusses the impact of sea on the history of the Baltic tribes and specifically GDL. The war with Russia with regard to Livonia transformed into the contest of the Baltic states concerning dominium maris baltici, and the Polish-Lithuanian Commonwealth participated in it in the 16th–17th c. Sigismund II Augustus is considered the founder of the regular fleet of the Commonwealth. The book discusses the international maritime law, the dispute of English and Dutch regarding the lead in maritime trade, the Scandinavian stage of the battle over the Baltic Sea and the wars of the Polish-Lithuanian Commonwealth with Sweden during the reign of the Vasa dynasty. The fourth chapter of the book overviews the situation in the Baltic Sea Region in the 18th–19th c. and reveals the role of the sea in the rebellions of 1830–1831 and 1863–1864. Marine ideas in Lithuanians’ minds acquired a new meaning in the period of national revival; therefore, much attention is drawn to Lithuania’s efforts for access to the sea, incorporation of Klaipėda in 1923 and seeking to eventually become a marine state. Definitely the Soviet period is analysed as well as the new stage of maritime development of Lithuania that started after re-establishment of the state.