Lietuvos kultūra. Dzūkijos ir Suvalkijos papročiai

LTKnyga "Lietuvos kultūra: Dzūkijos ir Suvalkijos papročiai" – sudedamoji Lietuvos istorijos instituto projekto ("Lietuvių etninės kultūros atlasas. Papročiai. D. 2. 2007–2011") dalis. Programos tikslas – tęsti pradėtą fundamentalų tipologinį ir struktūrinį Lietuvos papročių tyrimą, siekiant nustatyti, kaip ir kokiais pavidalais lietuvių etnosas ir tautinės Lietuvos mažumos buitinėse, tautinėse ir etnokultūrinėse tradicijose įprasmino bendras universalias bei vietines kultūros realijas. Leidinį parengė keturi autoriai − Ž. Šaknys (pratarmė, studija: Iniciaciniai ir kalendoriniai jaunimo papročiai), Irma Šidiškienė (studija: Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse), Rasa Paukštytė-Šaknienė (studija: Vaiko gimties socialinio įteisinimo papročiai), Vida Savoniakaitė (studija: Šiuolaikiniai dzūkai ir suvalkiečiai). Studijos parašytos naudojantis 2006–2007 m. atliktais lauko tyrimais. Jie vykdyti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai remiant du projektus: "Dzūkijos etninė kultūra dabarties visuomenėje" (2006 m., vad. V. Savoniakaitė) ir "Etninės kultūros raiška tradicinėje ir dabarties visuomenėse: etnografinis tyrimas" (2007 m., vad. R. Paukštytė-Šaknienė). Šios studijos – antrasis mėginimas taikant kartografinį metodą šiuolaikinius Lietuvos papročius vertinti skirtingų žmonių akimis, pirmenybę teikiant jų patirčiai, klausinėjant jaunas moteris apie krikštynas ir vestuves, abiejų lyčių jaunimą apie iniciacinius papročius ir kalendorines šventes, įvairaus amžiaus ir lyties žmones apie vietines bendruomenes.Reikšminiai žodžiai: Etninės tradicijos; Kalendoriniai; šeimos; Jaunimo; Darbo papročiai; Dzūkijos ir Suvalkijos regionai; Ethnic traditions; Customs of the calendar; Family; youth; work.; Dzūkija and Suvalkija regions; Dzūkija; Suvalkija; Etniniai regionai; Tradicinė kultūra; Etninė kultūra; Tradiciniai papročiai; Dzukija; Suvalkija; Ethnic regions; Traditional culture; Ethnic culture; Traditional customs.

ENPeculiarities of regional culture in one or another aspect have been discussed by nearly all ethnologists of Lithuania and a number of other researchers of culture and society, which makes it highly difficult to provide a brief historiographic survey on the subject. I would like to analyse just one aspect. What is the difference between a Dzukian and a Suvalkian? The search for an answer requires some discussion of what a Dzukian and a Suvalkian represent. Subjects analyzed in identity studies determine the view on the structure of an identity and aspects of the study. According to Andre Gingrich (2006) in addition to various aspects an identity also comprises 'sameness' (belonging to a group) and exceptionality (from other groups and people), for instance, based on studies of Petras Kalnius (2002) where identity is considered to be multifaceted, the heterostereotypes known in presentday regional groups of Lithuania do not indicate internal antagonism, injustices of the past, unequal positions in economic, political or cultural life of Lithuania. The most typical features of a Lithuanian according to Dalia Senvaityte's (2006) study of Lithuanian students would be diligence, jealousy, selfishness, indifference and miserliness. My data proves that symbols of Lithuanian citizenship existing in various components of the identity are important to Lithuanians.[...] A comparison of the maps indicates three correlations of areas in Suvalkija and Dzūkija. The first correlation is that the young couple at first placed their applications for marriage registration at the Register Office and only then informed their parents of that decision (Map 1) and the majority oftheirweddings were conductedby matchmakers or matrons of honour (Map 15). Such actions may be linked based on their meaning: the initiative of the young couple is increasing whereas the role of matchmakers (PIRŠLIAI/ SVOTAI) is continued as a tradition. Thus, innovation and old traditions have been combined. The second correlation refers to unique symbolic actions of Suvalkija, rarely identified in other locations, for instance, bringing a fake bride (Map 5) and when the young couple leaves home for the ceremony they bid farewell to their parents in a simple manner, standing (Map 7). The third correlation reveals the focus on the female side and a custom to arrange full-scale weddings: a wedding party held on the bride's side (Map 4) correlates with a custom of keeping the bride's rue wreath (Map 13) and with a great number of tests when the young couple is welcomed home (Map 9). The fact that the wedding is held on the bride's side (a tradition) and that a custom of preserving the wreath has revived indicates that it is important to traditionally keep the symbol of one's youth as reminiscence or a source for strength. Tests as a new practice in the second half of the twentieth century became a tradition in the late twentieth century: both the bride and the groom were involved into rites of accepting them as hosts. The purpose was to test and try the young couple, to 'promote' their mutual successful life. Such symbolic actions are to be associated with the tradition of holding a large wedding. The study has shown that local areas in wedding customs were distinguished only in certain episodes. [From the publication]

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History

• Draugai ir draugystė daugiakultūrėje aplinkoje / Žilvytis Šaknys. Gyvenimas daugiakultūrėje aplinkoje: laisvalaikis ir šventės Vilniaus apylinkėse / Rasa Paukštytė-Šaknienė, Žilvytis Šaknys, Irma Šidiškienė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2023. P. 222-292, 319-324.
• Lietuvos etnografiniai regionai ir miestas: kultūrinio vientisumo konstravimas / Aušra Teleišė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2019, t. 26, p. 260-275.
• Regionas ir paveldas. Laisvalaikio ir šventinė Vilniaus apylinkių erdvė / Žilvytis Šaknys. Gyvenimas daugiakultūrėje aplinkoje: laisvalaikis ir šventės Vilniaus apylinkėse / Rasa Paukštytė-Šaknienė, Žilvytis Šaknys, Irma Šidiškienė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2023. P. 26-57.
• Rituals of social legitimization in the Lithuanian childbirth customs system: traditions and innovations / Rasa Paukštytė-Šaknienė. Folklore (Tartu). 2020, vol. 80, p. 11-34.
• "Sūduvių knygelės" etnomitologinė faktografija: sužadėtuvių ir laidotuvių bei uzurpuotų objektų paieškos ritualų genezė ir tipologinė atitiktis kitų ide. tautų apeigų aspektu / Rolandas Kregždys. Simbolis Lietuvos kultūroje / sudarytoja Elvyra Usačiovaitė. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2019. P. 123-186.
• Дзукия как этнографический регион Литвы: конструирование, стереотипы, маркеры идентичности / Ю. И. Внукович. Псковский регионологический журнал. 2022, 18, 1, p. 56-74.