LTStraipsnyje tyrinėjamas XVII–XIX a. lietuvininkų šokis, į kurį žvelgiama kaip į kultūros elementą, atskleidžiantį etninį savitumą. Darbe analizuojami lietuvininkų šokio apibūdinimai rašytiniuose šaltiniuose, aptariamos lietuvininkų etninės choreografijos ypatybės, jos vaidmuo liaudies papročiuose ir šeimos šventėse. Publikacijoje siekiama atskleisti lietuvininkų šokio ir etninio tapatumo sąsajas. Atliktas tyrimas atskleidžia, kad XVII–XIX a. lietuvininkų etninė choreografija susijusi su aprašymais, kuriuose lietuvininkai apibūdinami kaip ramūs, uždaro būdo, svetingi, kiek melancholiški. Tikėtina, kad jų charakterio bruožai turėjo įtakos lietuvininkų etninei choreografijai. Lietuvininkų etniniam ir kultūriniam tapatumui didelę įtaką darė Mažojoje Lietuvoje vyraujantis evangelikų tikėjimas, senieji prūsų papročiai. Išlikusiems XVII–XIX a. lietuvininkų šokių fragmentams būdingas formos paprastumas, judesių natūralumas. Lietuvininkų šokio charakteriui ir žingsnių sandaros formavimuisi turėjo įtakos lietuvininkų etninė muzika ir tautiniai drabužiai, neleidę vystytis platesniems ir aukštesniems žingsniams. Kaip ir visose tradicinėse kultūrose, Mažojoje Lietuvoje daugelis papročių ir elgesio normų buvo perduodamos iš kartos į kartą. Lietuvininkų šeimos, darbo bei kalendorinės šventės buvo palydimos šokiu ar ritualiniu judesiu. Lietuvininkų šokis, kaip ir lietuvių kalba, tautiniai drabužiai, buvo reikšmingas etninio tapatumo ženklas.Reikšminiai žodžiai: Choreografija; Etninis tapatumas; Lietuvininkai; Lietuvninkai; XVII-XIX a. etninės tapatybės ženklas; Šokis; Choreography; Dance; Ethnic identity; Lietuvninkai; Lietuwininkai (Prussian Lithuanians); XVII-XIX c. symbol of ethnic identification.
ENArticle looks at Lietuwininkai (Prussian Lithuanians) dance as cultural element and symbol, having meanings of ethnic and territorial distinction. Descriptions of Lietuwininkai (Prussian Lithuanians) dance of XVII-XIX c. analyzed in sourcebooks, folklore, characteristics of Lietuwininkai (Prussian Lithuanians) ethnic choreography, its place in folkways and conversion of family feasts are discussed.