Sakinio semantinių struktūrų ryšiai ir semantinių funkcijų hierarchija

LTStraipsnyje analizuojamos sakinių semantinės struktūros, siekiant tiksliau apibūdinti semantines funkcijas (semantinius vaidmenis), nustatyti jų tarpusavio santykio tipus. Remiantis dvejopa semantinių santykių orientacija – orientacija į tikrovės situaciją ir orientacija į komunikacijos aktą – keliama mintis, kad semantinių funkcijų santykiai ir hierarchija yra dvejopos prigimties: skirtinga semantinių funkcijų apimtis gali priklausyti nuo skirtingos perteikiamų referentinių santykių apimties, bet gali būti susijusi su kitokia tos pačios referentinės situacijos interpretacija. Dėl įvairių kalbinių požymi pasikeitimų predikate ir visoje struktūroje, nustatomų gretinant skirtingas vienos situacijos interpretacijas, tas struktūras galima sieti išvedimo santykiais ir laikyti vieną pagrindine, o kitą – išvestine. Atitinkamai gali būti vadinamos ir semantinės funkcijos. Šitaip gretinti semantines struktūras galima laikantis nuostatos, kad sakinių referentas yra konkreti, referentinė, situacija ir kalbama labiau apie pasakymo, negu apie sakinio turinį. Kitaip neprasminga kalbėti apie alternatyvų referentinių vaidmenų realizavimą semantiniais sakinio komponentų santykiais ir kalbėtojo intenciją bei norimą perteikti perspektyvą. Išvestinių funkcijų turinys yra kitaip susijęs su pamatinių funkcijų turiniu negu bendresniųjų ir konkretesniųjų funkcijų santykiai dėl referentinių santykių apimties.Reikšminiai žodžiai: Apibendrintos reikšmės predikatai; Išvestinės funkcijos; Išvestinės struktūros; Pasakymas; Referentinė situacija; Sakinys; Sangrąžiniai predikatai; Semantinių funkcijų hierarchija; Semantinė struktūra; Semantinės funkcijos; Semantinės struktūros; Substantyvizuoti predikatai; Derivative functions; Derivative structures; Hierarchy of semantic functions; Predicates of generalized meaning; Referent situation; Reflexive predicates; Semantic functions; Semantic structure; Semantic structures; Sentence; Substantive predicates; Utterance.

ENSemantic structures of the sentences are analyzed in the article in order to define the semantic functions (semantic role) more precisely and to identify different types of their interrelations. A hypothesis is made based on the twofold orientation of the semantic relations - orientation to the situation of reality and orientation to the act of communication - that correlation and hierarchy of the semantic functions are of a twofold nature : the different scope of semantic functions may depend upon conveyed referential relationships of different scope, but may be also related with a different interpretation of the same referential situation. Then, the functions must be considered to be derivative. The content of derivative functions is related with the content of the basic functions differently than the more general and more concrete relations due to the scope of referential relations. [From the publication]