Исследование языка курсениеков Куршской косы : язык информантки Эрики Кальвис

LTStraipsnis skirtas apžvelgti svarbiausioms nykstančios Kuršių nerijos kuršininkų kalbos fonetinėms ypatybėms. Tyrimas remiasi paskutiniosios kartos informantės Erikos Kalvis (Erika Kalwies - Friese, g. 1934 m. Nidoje, gyv. Vokietijoje) garso įrašų analize. Tikslas – šiuos naujausius duomenis palyginti su prieš pusšimtį metų J. Plakio atliktų tos pačios tarmės tyrinėjimų medžiaga ir nustatyti fonetines tarmės raidos tendencijas. Straipsnio pradžioje trumpai supažindinama su tarmės istorija ir jos dabartine situacija. Tiriamojoje dalyje daugiausia dėmesio skiriama prozodijai. Nustatytas priegaidžių sistemos nestabilumas, kuriam didžiausią poveikį galėjo daryti ne tik pačios informantės, bet ir visos tarmės ilgalaikiai kontaktai su lietuvių kalba, pirmiausia vakarų žemaičių tarme. Straipsnyje įžvelgiamas ryšys tarp fonetinės galūnių redukcijos ir morfologinės kaitybos sistemos pakitimų, galūnių funkcijų nykimo. Pastebimos ir kitos ryškesnės tendencijos: balsių įterpimas, konsonantizmo pakitimai. Darant išvadas atsižvelgiama ne tik į vidinius tarmės kitimo dėsnius, bet ir į trijų kalbų sąveiką, būdingą šiam regionui iki gyventojų emigracijos, vokiečių kalbos aplinką emigracijoje, susiaurėjusią gimtosios kalbos vartojimo sferą bei vartosenos retumą.Reikšminiai žodžiai: Kuršiai; Tarmės (Dialektai); Informantas; Fonetininės ypatybės.; Kuršininkų kalba; Fonetika; Prozodija; Language of Kuršininkai; Phonetics; Prosody.

ENThe article reviews the key phonetic features of endangered language of kuršininkai of Kuršių Nerija. The research is based on the analysis of audio records of the last generation informant Erika Kalvis (Erica Kalwies-Friese, born in 1934 in Nida, currently living in Germany). The aim of the article is to compare these data with the material of the research of the same dialect performed by J. Plakys half-century ago and identify some tendencies of phonetic development of the dialect. The paper starts with a brief introduction to the history of the dialect and its current situation. The major focus in the research part is put on the prosodic characteristics. The author identifies instability of stresses, which, most probably, could have been influenced by the enduring contact of the informant and the whole dialect with the Lithuanian language, especially the dialect of Western Samogitians. Author of the article sees a link between phonetic reduction of endings and changes in the system of morphological inflections, reduction of word endings functions. There are also some other clear trends noticed including vowel insertion, changes in the consonants. When making conclusions, the author considers not only internal laws of dialect variation, but also the interaction between the three languages characteristic to this region before the emigration, the environment of the German language in the emigration, narrowed area of using the native language, and rarity of usage.