Kuršu kapu kursenieku etnonimi : vesturiskie, polittskie un socialie aspekti

LTStraipsnyje tiriama Kuršių Nerijos kuršių tarmės leksika; atsižvelgiant į istorinį-kultūrinį regiono kontekstą analizuojami kuršių etnonimai, jų kilmė ir vartojimas. Etnonimai įvardina etninės grupės narius remiantis „savų“, „svetimų“ priešpriešos principu, taip pat remiantis vėliau regioninėje tradicijoje susiformavusių kriterijų klasifikacija: gyvenimo ar gimties vieta, pilietybe, priklausymu kalbinei ar paprotinei bendruomenei, religijai, antropologiniais tipais ir pan. Straipsnyje siekiama atskleisti kuršiškų etnonimų kilmę, paaiškinti jų neutralios ir konotuotos vartosenos atvejus. Kuršių Nerijos etnonimai nulemti mišrios populiacijos, susiformavusios nedidelėje teritorijoje XV-XVIII a., taip pat lingvistinių ir kultūrinių kontaktų su Rytų Prūsijos etninėmis grupėmis: kuršiai atstovavo lingvistinę ir kultūrinę pusiasalio daugumą, tačiau likusios šalies kontekste jie tebuvo teritorinėje izoliacijoje gyvenanti mažuma. Etninius santykius lėmė specifinis gyvenimo būdas (žvejyba, gyvenimas ne vienkiemiuose, o gyvenvietėje), istorinės ir politinės aplinkybės. Kultūriniai ir lingvistiniai kontaktai su Lietuvos ir Vokietijos piliečiais atsispindi mažiau kuršiams pažįstamų etninių grupių pavadinimuose, atėjusiuose iš kitų kalbų: žīds (lietuvių žydas, vokiečių Jude, latvių ebrejs), mackāls (lietuvių maskolius, vokiečių Ruse, latvių krievs), polaks (vokiečių Polak, lietuvių lenkas, latvių polis), cigāns (lietuvių čigonas, latvių čigāns, vokiečių Zigeuner), pins (vokiečių Finne, lietuvių suomis, latvių suomis), turks (lietuvių turkas, vokiečių Türke, latvių turks).Reikšminiai žodžiai: Etnonimai; Etnonimas; Kultūriniai ir kalbiniai ryšiai; Kuršininkų tarmė; Kuršių nerija; Latvių kalba; Leksika; Cultural and linguistic contacts; Curonian Split; Ethnonyms; Kursenieku dialect; Kursenieku dialect, ethnonym, Curonian Spit; Latvian, Lithuanian; Lexis.

ENThe paper examines the lexis of the kursenieku dialect from the Curonian Spit; with regard to the historical-cultural context of the region, it analyses kursenieku ethnonyms, their origin and use. Ethnonyms denote members of the ethnic group, based on the principle of the opposition between “own” and “other”, as well as based on the classification of the criteria that formed later in regional tradition: the place of residence or birth, citizenship, belonging to a linguistic or custom-based community, religion, anthropological types, etc. The paper aims to reveal the origin of kursenieku ethnonyms and explain cases of their neutral and connotative usage. The ethnonyms of the Curonian Spit were determined by a mixed population which formed in a small territory in the 15th–18th c., as well as linguistic and cultural contacts with Eastern Prussian ethnic groups: Curonians represented the linguistic and cultural majority of the peninsula; however in the context of the remaining country they were still the minority living in territorial isolation. Ethnic relations were determined by a specific lifestyle (fishing, living in settlements rather than steadings), historical and political circumstances. Cultural and linguistic contacts with Lithuanian and German citizens are reflected in the ethnonyms less known to Curonians, which came from other languages: žīds (Lith. žydas, Germ. Jude, Latv. ebrejs), mackāls (Lith. maskolius, Germ. Ruse, Latv. krievs), polaks (Germ. Polak, Lith. lenkas, Latv. polis), cigāns (Lith. čigonas, Latv. čigāns, Germ. Zigeuner), pins (Germ. Finne, Lith. suomis, Latv. suomis), turks (Lith. turkas, Germ. Türke, Latv. turks).