Pajūrio regioninio parko vietovardžiai : Kalótė, Plãcis

LTStraipsnyje apžvelgiami pajūrio regioninio parko bendrabaltiški Kalótės, Plãcio/Plócio ir Olandų Kepurės vardai. Kalótės gyvenvietė minima istoriniuose šaltiniuose 13 a., žymima seniausiuose Klaipėdos kraštą vaizduojančiuose žemėlapiuose: Calaten (1253), Kolaten (1733), Kollaten (1785), Kalate (1795), Kalotė (1923). Pirmajame skiemenyje rekonstruotinas baltų ǎ, antrajame dauguma užrašymo variantų atspindi vakarų baltų ā, vėliau lietuvių kalboje išvirtusį į o. Regiono lietuvėjimą rodo tai, kad XX a. dauguma vietinių gyventojų lietuviškai šį vardą taria su žemaitišku uo. Gyvenvietės vardas gali būti tiek hidroniminės, tiek ir asmenvardinės kilmės. Kokia yra gyvenvietės ir ežero vardo raida, galima atsakyti tik gerai ištyrus vardo kilmę, darybos būdą ir semantiką. Atsižvelgiant į neaiškią šaknies etimologiją baltų kalbų kontekste, ankstyvus Kalotės gyvenvietės paminėjimus, apskritai ankstyvą šios vietos apgyvendinimą, išlieka nebaltiškos etimologijos galimybė. Ežero vardą vietiniai gyventojai taria dvejopai: Plãcis ir Pluocis. Vokiškuose šaltiniuose Plazis-See greičiausiai atspindi latvišką (kuršišką) ā. Apžvelgus galimus kilmės variantus manytina, kad šis vardas semantiskai ir darybiškai gali būti kilęs iš baltų *plāk- 'plokščias, suplotas' arba vakarų baltų *plāk- 'liūnas, klampynė'. Darybiškai artimiausias šio vardo atitikmuo yra latvių plācis 'mentikaulis', plācenis 'plokščias pyragėlis', lietuvių plàkis 'karšis', 'kuoja, mekšras'. Vardą Olandų/-o Kepurė pajūrio kalva gavo iš rašytinių šaltinių dėl savo formos, kuri iš jūros pusės primena oldandiško stiliaus žvejo kepurę.Reikšminiai žodžiai: Baltai; Baltų prokalbė; Etimologija; Fonetiniai pasikeitimai; Interferencija; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Kuršininkų tarmė; Latvių kalba; Vietovardžiai; Baltic proto-language; Baltic tribes; Etymology; Interference; Klaipeda region; Kuršininkai dialect; Latvian; Lithuanian; Phonetic changes; Place names; Toponyms.

ENThe article reviews common Baltic names of the seacoast regional park – Kalotė, Plãcio/Plócio and Olando kepurė (Duchman’s Cap]. The Kalotė settlement is first mentioned in written sources of the 13th c. It is indicated on the maps of the region of Klaipėda as Calaten (1253), Kolaten (1733), Kollaten (1785), Kalate (1795), Kalotė (1923). The first syllable contains the reconstructed Baltic ǎ, the second syllable of the majority of the variants reflects the western Baltic ā, which later transformed into o in Lithuanian. The Lithuanisation of the region is also proved by the fact that the majority local residents of the 20th century pronounce this place name with the Samogitian uo. The place name can originate from a hydronym or a personal name. Only after having thoroughly analysed the origin, formation method and semantics of the name, the development of the name of the settlement and the lake can be defined. Taking into account the unclear etymology of the root in the context of the Baltic languages, early mentioning of the Kalotė settlement, the possibility of non-Baltic etymology emerges. Local residents pronounce the name of the lake in two ways: Plãcis and Pluocis. German sources best reflect the Latvian (Curonian) ā. Having reviewed possible variants of the origin, it is assumed that this name can semantically originate from the Baltic *plāk- “flat” or the western Baltic *plāk- “marsh”. The closest equivalent of this name in terms of word formation is the Latvian word plācis.