Kai kurios Motiejaus Pretorijaus hipotezės ir jų interpretacijos XX a. pabaigos - XXI a. pradžios mitologų darbuose

LTStraipsnyje, remiantis rašytiniais šaltiniais, tautosaka, etnografiniais aprašymais, kalbos duomenimis, giminingų mokslo sričių tyrinėtojų pastebėjimais, pateikiamos iki šiol neaptartų arba ankstesniųjų tyrinėtojų prieštaringai vertintų dievybių (Miechutelė, Srutis, Tiklis, Siryčius / Seryčius, Šluotražis, Žalius, Žėlius, Šulninis) charakteristikos. Autorius daugiausia remiasi J. Lasickio ir M. Pretorijaus dievų aprašymais, plačiau sustodamas ties M. Pretorijumi, kurį jis laiko žymiausiu Prūsijos ir Lietuvos vakarinių žemių, taigi ir Mažosios Lietuvos istoriku, istoriografu, etnografu, pažymėdamas, kad nemažai M. Pretorijaus rekonstruotų pagoniškos kultūros reiškinių liko sunkiai patikrinamos hipotezės. Prieinama prie išvados, kad M. Pretorijus nevengė laisvai perpasakoti, interpretuoti J. Lasickio užrašytą informaciją, priskirdamas jo paminėtiems ir išsamiau neapibūdintiems dievams įsivaizduojamas funkcijas ar net pakeisdamas patį teonimą. Kita vertus, autoriaus nuomone, M. Pretorijaus pirmą kartą paminėtos dievybės Šulninis, Žėlius, Žalius hipotetiškai leidžia teigti, jog senosios baltų religijos nuosmūkis, t. y. baltų dievų, paminėtų XIII—XVI a. rašytiniuose šaltiniuose, funkcijų skilimas ir smulkių, vietinių, sritinių dievų radimosi procesas XVII a. pabaigoje dar nebuvo pasibaigęs. Autorius mano, kad toks itin siaurų funkcijų dievybių radimosi procesas, besitęsęs ir XVII a. , iš dalies liudija J. Lasickio XVI a. suminetų ir iki šiol vis dar prieštaringai vertinamų dievybių autentiškumo naudai.Reikšminiai žodžiai: Dievybės; Dievybės, tautosaka; Etimologija; J. Lasickis; M. Pretorijus; Tautosaka; Deities; Etymology; Folklore; J. Lasickis; M. Pretorijus.

ENIn reconstructing the pantheons of the Prussians, Lithuanians and Samogitians, M. Pretorijus was not adverse to free interpretation and folk etymologies. Often, the old gods and goddesses he reconstructed, rediscovered or revised from earlier sources became both primary and reliable sources for scholars of mythology in the 20th and21st centuries. This article, based on known written sources, folklore, ethnographic descriptions, linguistic data and observations by scholars in related fields of study, provides some descriptions of deities (Miechutelė, Srutis, Tiklis, Siryčius/Šeryčius, Šluotražis, Žalius, Žėlius, Šulninis) which have not until now or which have been the subject of controversial treatment by earlier scholars. [From the publication]