Religijos vaidmuo saugant tautinį tapatumą Klaipėdoje ir Klaipėdos krašte

LTStraipsnyje keliamas tikslas problemiškai nagrinėti kai kuriuos Klaipėdos krašto lietuvininkų tautinės savimonės formavimosi procesus. Autorius siekia pažvelgti į baltiškojo etnoso istoriją ne vien politinės istorijos kontekste, bet ir bandydamas suvokti, kokią įtaką šiam etnosui ir jo savivokos formavimosi procesui turėjo religija - liuteronybė. Lyginamos Didžiosios ir Mažosios Lietuvos lietuvybės sampratos, atskleidžiami jų skirtumai, lietuvių ir vokiečių istoriografijoje aiškinamų lietuvininko ir vokietininko sampratų skirtingi apibūdinimai. Pažymima, kad Didžiosios Lietuvos kultūros ir istorijos samprata suformavo išgryninto lietuviško tapatumo paieškų stereotipą, kuris buvo mechaniškai perkeltas į Mažąją Lietuvą ir bent jau dalinai pritaikytas vertinant Mažosios Lietuvos, taip pat ir Klaipėdos krašto raidą. Teigiama, kad išskyrus lietuviškojo ir vokiškojo paribio sritis, religija jau ne siejo, o skyrė gyventojus į lietuvininkus ir vokiečius, į pietistus ir unijinės Bažnyčios parapijiečius. Nagrinėdamas pietistų tautiškumo problemas, autorius pažymi, kad tautiškumas jiems buvo dorovinių vertybių sistemos dalis, o tautos tikslas — tarnauti Dievui, žmonijai ir savo žmonėms. Apibendrinama, kad lietuvinininkams, ypač pietistams, krikščioniškumas ir tautiškumas buvo vientisa sąvoka. Todėl daroma išvada, kad reikia keisti iki šiol nusistovėjusį nepagrįstai kritišką požiūrį į pietizmą ir jo šalininkus, kaip į grupę, kuri liko indiferentiška tautinio judėjimo interesams Mažojoje Lietuvoje.Reikšminiai žodžiai: Klaipėda; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Lietuvininkai; Liuteronybė; Pietizmas; Prūsija; Religija; Religija, lietuvininkai; Tautinis tapatumas; Klaipeda; Klaipėda region; Lietuvininkai; Lutheranism; National identity; Pietism; Prussia; Prussian Lithuanians; Religion.

ENThe article's objective is to problematically examine Prussian Lithuanians' (or Lietuvininkai as in Lithuanian) process of national identity formation. The author aims to look at the history of the Baltic ethnicity not only in the context of the political history, but also as an attempt to understand what impact the process had to the formation of ethnicity and its self-perception had the religion - Lutheranism. The comparison of the concept of Lithuanian between the Lithuania Proper and Lithuania Minor, its contrasts, the differences between Prussian Lithuanian and Germanophile descriptions in Lithuanian and German historiography. It is noted that the concept of the culture and history of the Great Lithuania formed a stereotype of the purported Lithuanian identity searches, which was mechanically transferred to Lithuania Minor and at least partly applied to the assessment of Lithuania Minor, as well as the development of the Klaipėda region. It is claimed that, except in the area of ​​Lithuanian and German border, religion has not already linked, but rather allocated the inhabitants to the Lithuanians and Germans and to the pietists and parishioners of the unified Church. In examining the problems of pietists' nationality, the author notes that the nationality was a part of the system of moral values ​​and that the goal of the nation was to serve God, humanity and their people. It is summarized that for the Prussian Lithuanians, especially the pietists, the Christianity and nationalism was a single concept. Therefore, it is concluded that there is a need to change the unreasonably critical attitude towards suppression and its supporters to this day as a group that has remained indifferent to the interests of the national movement in Lithuania Minor.

• Teologija / Theology
• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History