LTKnygoje aptarinėjami lietuvių ir baltarusių politiniai santykiai 1915–1923 metais. Remiantis rašytiniais šaltiniais (kurių didelė dalis mokslinėje apyvartoje naudojama pirmą kartą), analizuojamas baltarusių vaidmuo formuojantis Lietuvos valstybės teritorijai. Kartu aptariama ir lenkų, rusų bei vokiečių įtaka kuriantis moderniai Lietuvos valstybei. Šiame procese baltarusių veiksnys suvaidino tik pagalbinį vaidmenį. 1915 metų pabaigoje lietuviai kartu su baltarusiais bei kitomis tautomis sutiko su pliuralistiniu daugiakultūriu Lietuvos valstybės modeliu. Kai 1917 metais vokiečiai leido lietuviams kurti etnografinę Lietuvos valstybę, lietuviai derybose su baltarusiais pastariesiems siūlė tik tautinės mažumos statusą, su kuriuo baltarusiai nesutiko. 1918 metų pabaigoje A. Voldemaro vyriausybė, pradėjusi faktinį Lietuvos valstybės kūrimą, sudarė sutartį su baltarusiais, pagal kurią baltarusiai vėlgi galėjo tikėtis subkultūrinių teisių Rytų Lietuvos (Vilniaus ir Gardino gubernijų) teritorijose. 1920 metų derybose lietuviai projektavo baltarusių teritorinę autonomiją vadinamojoje Pietų Lietuvoje – kaip eventualų Pjemontą Baltarusijos Liaudies Respublikai susikurti. Tačiau sovietams tokį planą atmetus, 1920 metų liepos 12 dienos sutartis apibrėžė Lietuvos etnografinę tautą, kur baltarusiams liko tik tautinės mažumos statuso galimybė, o politinė Baltarusijos kontrolė turėjo pereiti sovietams. Taigi Lietuvos rytinės sienos formavimuisi baltarusių veiksnys nevaidino svarbiausio vaidmens.Reikšminiai žodžiai: Baltarusiai; Baltarusių veiksnys; Politika; Politinė istorija; Valstybingumas; Valstybė; Byelorussian factor; Lithuania; Policy; Political history; State; Statehood.
ENThe book discusses the political relations between Lithuanians and Belarusians in 1915–1923. Based on written sources (the majority of which are used in scientific turnover for the first time), the role of Belarusians in the formation of the territory of the State of Lithuania is analysed. The influence of Poles, Russians and Germans on the creation of a modern State of Lithuania is also discussed. The factor of Belarusians played only an ancillary role in this process. At the end of 1915 Lithuanians together with Belarusians and other nations agreed on the pluralist multicultural model of the State of Lithuania. When in 1917 Germans allowed Lithuanians to create the ethnographic State of Lithuania, Lithuanians negotiated with Belarusians and proposed them only the status of an ethnic minority, which was rejected by them. At the end of 1918 the government of A. Voldemaras, which started the factual creation of the State of Lithuania, concluded a treaty with Belarusians, according to which they could expect subcultural rights in the territories of Eastern Lithuania (Vilnius and Grodno gubernyias). In the negotiations of 1920 Lithuanians designed the territorial autonomy of Belarusians in the so-called Southern Lithuania – as an eventual Piedmont for the creation of the Belarusian People’s Republic. However, after the Soviets rejected this plan, the treaty concluded on 12 July 1920 defined the Lithuanian ethnographic nation, in which Belarusians were left with only a possibility of the ethnic minority status, and the political control of Belarus had to be taken over by the Soviets. Thus, the Belarusian factor did not play the key role in the formation of the eastern border of Lithuania.