LTTyrimo tikslas – atskleisti, kaip jauni Šiaurės ir Šiaurės rytų Lietuvos gyventojai suvokia savo priklausomybę etnografiniam regionui. Uždaviniai: 1) sukartografuoti lauko tyrimų medžiagą, 2) parodyti žmogaus priklausomybės etnografinei sričiai suvokimo savitumus, 3) atskleisti Aukštaitijos etnografinio regiono ribų suvokimą ir 4) išsiaiškinti aukštaičių požiūrį į kitų etnografinių regionų atstovus ir jų skiriamųjų būdo bruožų suvokimą. Objektas – Aukštaitijos gyventojų subregioninis tapatumas. Duomenys – 2003-2004 m. lauko tyrimų medžiaga iš 55 vietovių. Nustatyta, kad dauguma jaunų Šiaurės ir Šiaurės rytų Lietuvos gyventojų turi aiškų subregioninio tapatumo jausmą, netgi gyvenantieji ribiniuose regionuose turi aiškią aukštaičio ir Aukštaitijos gyventojo savimonę ir pabrėžia, kad svarbiausias etnografinių regionų skiriamasis ypatumas – tarmė. Kai kurie respondentai svarbesne laiko gyvenamąją vietą, o ne tą, kurioje užaugo jų tėvai. Nuo vaikystės artima kultūrinė aplinka daugeliu atvejų yra svarbiausias subregioninio tapatumo šaltinis. Raktiniai žodžiai – etnografinis regionas, tapatumas, jaunimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aukštaičiai; Lokalinė bendruomenė; Regioninė savimonė; Aukštaitians; Local community; Regional consciousness.
ENThe research aims to disclose how young people of North and North East Lithuania understand their belonging to this ethnographic region. Tasks: 1) to map out material of field research, 2) to show particularities of conception of person’s belonging to ethnographic region, 3) to disclose conception of limits of ethnographic region of Upper Lithuania and 4) to clarify attitude of inhabitants of Upper Lithuania towards inhabitants of other regions and conception of their distinctive character features. The subject is subregional identity of inhabitants of Upper Lithuania. Reference: material of 2003-2004 field research from 55 locations. The conclusion was made that a lot of young people of North and North East Lithuania has clearly expressed feeling of subregional identity, even these residing in marginal regions has clearly expressed self-consciousness of inhabitant of Upper Lithuania and claim that dialect is the most important distinctive feature of ethnographic regions. Some respondents think that living place is the more important and not the place their parents have grown up. Cultural environment, which surrounded a person since his childhood is the most important source of subregional identity.