Valdovė ir jos tarnaitės : Lietuvos lotyniškoji raštija dominavimo laikotarpiu

LTStraipsnis skiriamas lotyniškosios raštijos Viduramžių Lietuvoje genezei ir turiniui aptarti. Šios temos mokslo darbuose yra beveik neliestos. Lenkų medievistai į Viduramžių Lietuvos lotyniškąją raštiją žiūri kaip į periferinį senosios Lenkijos lotyniškosios literatūros reiškinį. Baltarusių, ukrainiečių ir rusų medievistai daugiausia dėmesio skiria rusėniškosios raštijos paminklams. Vakarų Europos ir Amerikos neolotynistikos istorikai Viduramžių Lietuvos lotyniškosios raštijos nemini iš viso. Nuo pat Lietuvos krikšto ir valstybės susiformavimo XIII amžiaus viduryje lotyniškoji raštija sudaro seniausią, nors iki šiol ir menkiausiai ištirtą senosios Lietuvos literatūros dalį. Straipsnyje pateikiama Viduramžių lotyniškosios raštijos, turėjusios pasiekti Lietuvą XIV–XV amžiais, apžvalga. Ji papildoma žiniomis apie mūsų dienas pasiekusias ir nepasiekusias, bet iš įvairių šaltinių žinomas lotyniškas rankraštines XIV–XVI amžių knygas, priklausiusias Lietuvos valdovams, didikams, kitiems kilmingiesiems, bažnyčioms ir vienuolynams. Straipsnyje taip pat kalbama apie Lietuvos lotyniškosios raštijos raidą, siūloma tam tikra jos chronologija, remiantis surinktomis žiniomis apie Lietuvos lotyniškosios literatūros paminklus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istorija; Kalba, lotynų; Literatūra; Literatūra; Literatūra, lietuvių; Literatūra, lotyniškoji; Lotyniška raštija; Mokslai, humanitariniai; Raštija; Viduriniai amžiai; History; Language, latin; Latin writings; Literature; Literature, latin; Literature, lithuanian; Lithuania; Lithuanian literature; Middle Ages; Science, humanitarian; Writing.

ENThe purpose of this article is to discuss the genesis and content of the Latin literature in the medieval Lithuania. This topic is virtually untouched in scientific literature. Polish medievalists regard the Latin literature of the medieval Lithuania as a peripheral phenomenon of the Latin literature of Ancient Poland. Belarusian, Ukrainian and Russian medievalists accord the most attention to the monuments of Ruthenian literature. However, since the christening of Lithuania and since the formation of the state of Lithuania in the middle of the 13th century, the literature in Latin has been the most ancient, albeit the least researched part of the literature of Ancient Lithuania. The article overviews the medieval Latin literature, which would have reached Lithuania in the 14th-15th centuries. The overview is enriched by the information about lost or extant Latin manuscript books of the 14th-16th centuries owned by the rulers of Lithuania, the magnates, other nobles, churches and monasteries. The article also discusses the development of the Lithuanian literature in Latin and proposes its approximate chronology on the basis of information about monuments of this literature. [From the publication]

• Literatūrologija / Literary Studies
• Istorija / History