Altruizmo fenomenas : retrospektyva, moderniosios koncepcijos ir prosocialus elgesys

LTStrateginį šiuolaikinio jaunimo altruistiškumo ugdymo uždavinį mokslininkai aktualizuoja, tačiau pasigendama sisteminių mokslo darbų, nagrinėjančių altruizmo raidą bei moderniąsias koncepcijas, altruizmo struktūrą ir tipologiją, altruizmo-egoizmo dichotomiją bei sintezę, empirinius prosocialaus elgesio tyrimų duomenis. Šiame straipsnyje analizuojama altruizmo raida, moderniosios altruizmo koncepcijos, kai kurie sociologinių prosocialaus elgesio tyrimų Lietuvoje, Vakarų Europoje bei JAV duomenys. Altruizmas Senovės graikų filosofijoje išreiškė dosnumo, draugystės, bendruomenės naudos idėjas; etinėje krikščionybės doktrinoje altruizmas apėmė artimo meilės, geranoriškumo, pareigos žmogui, dosnumo, sąžiningumo, kantrumo, supratingumo, savanoriškos materialinės bei moralinės pagalbos idėjas; moderniosiose etinėse koncepcijose altruizmas suponuoja artimo meilę, gailestingumą, užuojautą, siekimą padėti, gebėjimą save apriboti, toleranciją, kantrybę, paslaugumą, įsipareigojimą. Altruizmą tikslinga traktuoti kaip egoizmo optimizavimą, o egoizmą kaip altruizmą savęs atžvilgiu. Altruistiškumui ugdyti didelės reikšmės turi materialinė žmogaus padėtis – vyresnioji karta labiau rūpinasi socialine savo padėtimi ir atsargomis, o jaunimas – santykiais visuomenėje ir mieliau elgiasi prosocialiai, nes gyvena labiau aprūpintas; svarbiausiu endogeniniu altruistiškos nuostatos ugdymo veiksniu laikoma empatija; aktualiais sociokultūriniais jaunimo altruistiškumo ugdymo kaip asmenybės formavimo veiksniais – mokykla, psichologinės pagalbos centrai, žiniasklaida, literatūra.Reikšminiai žodžiai: Altruizmas; Etika; Prosocialus elgesys; Ugdymas; Altruism; Ethics; Prosocial behaviour; Upbringing.

ENScientists actualise the strategic task of developing altruism in modern youth, however, systematic academic works analysing development of altruism and modern concepts, its structure and typology, the dichotomy and synthesis of altruism-egoism, the possibility for synthesis, and empiric data of research are still missing. The article analyses the development of altruism, modern concepts of altruism and certain data of sociologic research of pro-social behaviour in Lithuania, Western Europe and the USA. The philosophy of Ancient Greece defined altruism as ideas of generosity, friendship, social wellness. In the doctrine of ethic Christianity, the concept of altruism covers love for one’s neighbours, benevolence, generosity, honesty, patience, understanding, ideas of voluntarily material and moral support. Modern ethnic concepts define altruism as love for one’s neighbours, mercy, compassion, support, ability to restrict oneself, tolerance, patience, courtesy, responsibility. Altruism should be interpreted as optimisation of egoism, and egoism – as altruism in respect of oneself. The development of altruism very much depends on the material condition of a man – the older generation pays more attention to its social status and reserves, whereas, youngsters are more concerned with social relations and act pro-socially. Empathy is considered to be the key endogenous factor of development of altruistic attitudes. School, centres of psychological aid, press, literature are considered to be relevant socio-cultural factors of altruistic development as personality development.

• Filosofija / Philosophy
• Politikos mokslai / Political sciences
• Edukologija / Education