Manifestations of politics in Lithuanian architecture : examples of architectural dehumanisation during the transition from a soviet to a Post-Soviet society
LTStraipsnyje tyrinėjamas sovietmečio architektūros palikimas, architektūros ir ideologijos santykiai, pastarosios atspindžiai to meto viešosiose erdvėse, kultūros, prekybos ir pramogų pastatuose. XX amžiui būdingą tiesioginę ir eksplicitiškai demonstruojamą erdvės politinio įprasminimo sampratą pastaraisiais dešimtmečiais keičia daugiabriauniai, antrinėmis prasmėmis atsiskleidžiantys architektūros ir ideologijų ryšiai. Viena iš kontraversiškiausių ideologijos ir erdvinės aplinkos interpretacijų posovietinėje Lietuvoje yra susijusi su sovietmečiu sukurtos architektūros vertinimu ir likimu. Akivaizdu, kad dažnai nerandama būdų, kaip harmoningai adaptuoti praėjusios epochos palikimą. Straipsnyje daroma prielaida, kad spartus XX a. antrosios pusės architektūros nykimas iš dalies yra sąlygotas staiga prarastos socialinės reikšmės, kuri buvo konstruota ideologiniu pagrindu. Tekste plačiau aptarti du būdingi šias tendencijas iliustruojantys viešosios erdvės tipai: prekybos pastatai ir mažesniųjų miestelių kultūros namai. Straipsnyje akcentuojama, kad su formų geometrija ir menine raiška siejamas architektūros ideologiškumas yra paviršutiniškas, labiau tekstinio, simbolinio pobūdžio. Tad analizuojant politiškumo apraiškas architektūroje dėmesys kreiptinas ne tik į lengvai pakeičiamą simbolinį dekorą, bet ir į semantinės reikšmės bei fizinio pavidalo sąsajos glaudumą. Šias politinės santvarkos ideologijos ir erdvinės sąrangos sandūras iliustruoja pateikiami nedarnių erdvių atvejai.Reikšminiai žodžiai: Apleistos erdvės; Funkcinė tipologija; Ideologija; Sovietinės architektūros paveldas; Abandoned places; Functional typology; Ideology; Soviet architectural heritage.
ENThe paper explores the Soviet architectural heritage, the relationship of architecture and ideology, reflections of the latter in public spaces, cultural, shopping and entertainment buildings of that period. Direct and explicitly demonstrated concept of political commemoration of space typical of the 20th c. has been recently replaced by multi-faceted relationship of architecture and ideologies opening in secondary meanings. One of the most controversial interpretations of ideology and spatial environment in post-Soviet Lithuania is related to the evaluation and fate of architecture created during the Soviet period. It is obvious that ways how to harmoniously adapt the heritage of the previous epoch are often not found. The paper makes an assumption that rapid disappearance of architecture of the second half of the 20th c. is partially determined by a suddenly lost social meaning which has been construed on the ideological basis. The text more widely discusses two characteristic types of public space illustrating these tendencies: shopping buildings and culture houses of smaller towns. The paper emphasises that the ideological character of architecture related to the geometry and artistic expression of forms is superficial, of a more textual, symbolic nature. Therefore, whilst analysing manifestations of politicization in architecture, there should be a greater focus not only on easily replaceable symbolic décor, but also on the strength of the link between semantic meaning and physical appearance. Examples of dissonant spaces illustrate the tight link between political ideology and spatial structures.
