Zwangsarbeit im Ersten Weltkrieg : deutsche Arbeitskräftepolitik im besetzten Polen und Litauen 1914-1918

LTVeikalas nagrinėja vokiečių darbo jėgos politiką Lenkijoje ir Lietuvoje 1914 – 1918 m. bendrosios Vokietijos Reicho politikos kontekste. Siekiama išsiaiškinti, kokiu mastu ir kodėl vokiečių okupacinė valdžia Lenkijoje ir Baltijos šalyse Pirmojo pasaulinio karo metais kaip politikos priemonės griebėsi priverstinio įdarbinimo ir priverstinio darbo. Pažymima, kad negalima gerai suprasti vokiečių darbo politikos Pirmojo pasaulinio karo metais, neištyrinėjus situacijos Lenkijoje ir Lietuvoje, jau vien todėl, kad didelė dalis darbo jėgos buvo būtent iš šių šalių. Teigiama, kad tyrimas patvirtina ankstesnius spėjimus, jog priverstinis darbas nebuvo Antrojo pasaulinio karo išradimas, bet buvo praktikuojamas jau 1914-1918 m. Išskiriami ir analizuojami trys Vokietijos darbo jėgos politikos Pirmojo pasaulinio karo metu periodai. Atskleidžiama, kad pirmajam laikotarpiui, kuris truko nuo karo pradžios iki 1916 m. rudens, buvo charakteringas sąlyginis laisvanoriškumas. Antrasis periodas, prasidėjęs 1916 m., pasižymėjo radikalumu, o šiam patyrus nesėkmę, vokiečių valdžia 1917-1918 m. vėl perėjo prie nuosaikesnės politikos. Pažymima, kad dėl mažesnės teritorijos ir mažesnio gyventojų skaičiaus Lietuvą priverstinio darbo procesai palietė silpniau nei Lenkiją. Tyrinėjamos institucijos ir asmenys, organizavę priverstinį darbą, nagrinėjami jų motyvai, naudotos priemonės ir veiksmų pasekmės. Parodomos rasizmo, antisemitizmo, antislavizmo, antipolonizmo apraiškos priverstiniuose darbuose, konstatuojama, kad šių apraiškų atskleidimas gali padėti nagrinėjant priverstinį darbą Antrojo pasaulinio karo metu.Reikšminiai žodžiai: Vokietija (Germany); Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Pirmas pasaulinis karas; Prievartinis rekrūtavimas; Prievartinis darbas; Darbo jėga; Represijos; Migracija; Germany; Lithuania; World War I; Forced conscription; Forced labor; Work force; Repressions; Migration; Rusija (Russia).

ENThe work deals with the German labour force policy in Poland and Lithuania from 1914 to 1918 in the context of the general politics of the German Reich. The aim is to find out to what extent and why the authorities in German-occupied Poland and the Baltic States resorted to forced employment and labour as a political measure during World War I. It is pointed out that it is impossible to understand well the German labour policy during World War I without the analysis of the situation in Poland and Lithuania because a large part of the labour force was namely from these countries. It is stated that the study confirms earlier assumptions that forced labour was not an invention of World War II, as it was practiced as early as 1914–1918. Three periods are distinguished and analysed in the German labour force policy during World War I. It is revealed that the first period, which lasted from the start of the war till autumn of 1916, was characterised by conditional volunteerism. The second period, which started in 1916, distinguished by radicalism and when it failed the German authorities resorted to a more moderate policy again over the period from 1917 to 1918. It is pointed out that Lithuania was less affected by the processes of forced labour than Poland due to a smaller territory and population. Institutions and persons that organised forced labour are studied; their motives, measures used and the consequences of their actions are examined. Manifestations of racism, anti-Semitism, anti-Slavism, anti-Polonism in forced labour are demonstrated. It is stated that the revelation of these manifestations may assist in analysing forced labour during World War II.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Istorija / History