Tiltai, pervažiuojamieji perkolai, kamšos, pagrandos, mediniai grindiniai, pylimai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos keliuose XVI amžiuje

LTXVI a. LDK kiekviena didesnė investicija į sausumos kelių pagerinimą, pavyzdžiui, tiltų per upes statymas, pylimų per raistus pylimas ir kita buvo traktuojama kaip prisidėjimas prie valstybės bendro labo kūrimo. Tai liudija palyginti nuosekli paskutiniųjų dviejų Jogailaičių, Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto, politika, savo galutinę teisinę formą ir pagrindimą įgavusi II ir III Lietuvos Statutuose. Tačiau aptariant šią Lietuvos valdovų politiką susidurta su gana nemalonia situacija istoriografijoje: dauguma istorinių tyrimų, susijusių su sausumos kelių priežiūros ir tiesybos istorijos materialinės aspektais, gali būti vertinami tik kaip istorijos mokslo populiarinimas. Apibendrinus XVIII a. kelių priežiūrą, XVI a. II ir III Statutų formuluotės skamba iš tiesų pranašiškai (minimi pylimai, grioviai). Dėsningos ir jų vartojimo aplinkybės, nes naująją leksiką nulėmė muitų politika, o ne senosios valstybinės prievolės. Suprantama, taip teigti galima tik padarius išlygas, kad ši hipotezė suformuluota retrospektyviai, remiantis XVIII a. duomenimis. Tačiau jau XVII a. pradžioje aptinkame pirmąsias kelių tiesimo naujovių įgyvendinimo apraiškas. 1620 m. instrukcijoje, pasiųstoje Liubčios (Liubčiaus) dvaro valdytojui, taip apibūdinti "gero" kelio darbai (nuo Liubčios iki Liatičių): "iškasti griovius iš abiejų kelio pusių, apsodinti įvairiais medžiais, t. y. liepomis, klevais, ąžuolais". Taip po truputį klostėsi tokie dabar, atrodytų, natūralūs, savaime suprantami Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio elementai, pavyzdžiui, kelias, iš abiejų pusių apsodintas medžiais.Reikšminiai žodžiai: Tiltai; Mediniai grindiniai; Pylimai; Sausumos keliai; 16 amžius; Bridges; wooden causeways; Elevated passages; Land roads; Tiltas; The sixteenth century; Keliai; Grindiniai; Upės; Pylimas; Bridge; Roads; Rivers; Causeway; Ford.

ENThe present article focuses on the history of land road facilities in the Grand Duchy of Lithuania in the sixteenth century. It blends two angles of the research: 1) identification of terminology used in sources to refer to specific road facilities and provision of their Lithuanian equivalents; 2) aspects of the material cultural history (engineering) in a broad sense, i.e. the landscape history, road facilities, the architecture history, features of the politics of granting the right to collect tolls pursued by Sigismundus the Old (1506-1544) and Sigismundus Augustus (1544-1572) intended to improve capacity of roads. The present study describes wooden bridges across rivers (Russian мост, Latin pons), passable fords (Russian перееждчий ез, Latin parvus ponticulus), 'bridges of stones' or stone fords (Russian каменый мост), wooden fords, rod fords across swamps or 'a path across a marsh' (K. Sirvydas) (Russian мост, гать), elevated passages (embankments), road paving of branches and stones (Russian гребля, став, Latin agger). The great bridges of the Grand Duchy of Lithuania such as the stone bridge across the Neris River in Vilnius and the wooden bridge across the Nemunas River in Grodno are discussed separately. The hypothesis is proposed that already in the sixteenth century manifestations of technological changes could be seen (wooden fords were replaced by elevated passages). However, the hypothesis should be considered carefully, because it is retrospective and constructed comparing the data from inventories of roads in the eighteenth century. [From the publication]