Великое Княжество Литовское : стереотипы историческойй памяти в Литве

LTKiekviena tauta turi savus istorinius stereotipus, nulemtus jų unikalios istorinės atminties. Straipsnyje aptariami tų stereotipų atsiradimas ir vystymasis, susijęs su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikimo traktavimu masinėje moderniosios lietuvių tautos sąmonėje. LDK susikūrimas ir jos suklestėjimas XV a. viduryje visais vėlesniais laikais buvo laikomi Lietuvos istorijos „aukso amžiumi“. Todėl istorinė atmintis apie kažkada galingą Lietuvos valstybę „nuo jūros iki jūros“ suvaidino lemiamą vaidmenį, kuriantis lietuvių nacijai XIX a. pabaigoje. Atsikūrus Lietuvos valstybei 1918 m., daugelis senesnių istorinių mitų ir stereotipų buvo atgaivinti ir sustiprinti (Vytauto Didžiojo, Vilniaus – istorinės Lietuvos sostinės) , o agresyvių kaimynų apsuptis juos tik dar labiau pabrėžė. Konfliktas dėl Vilniaus ir Vilniaus krašto davė pagrindą nepasitikėti net Lenkija, mėginusią atkurti Abiejų Tautų Respubliką 1772 m. sienose, bet užmiršusią, kad ATR sudarė ne tik Lenkija, bet ir LDK. Tarpukaryje suformuoti pagrindiniai istoriniai stereotipai išliko ir per sovietinę okupaciją iki šių dienų, o Lietuvos įstojimas į ES ir NATO laikomas logišku jos europėjimo proceso, pradėto Mindaugo ir Vytauto, pabaiga. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istorijos stereotipai; Istorinė atmintis.

ENEach nation has its own historical stereotypes determined by their unique historical memory. The paper discusses the origin and development of those stereotypes in connection with the treatment of the heritage of the Grand Duchy of Lithuania (the GDL) in the mass consciousness of the modern Lithuanian nation. The establishment of the GDL and its prosperity in the mid-15th c. were viewed in the later periods as the “golden age” of Lithuanian history. Therefore, the historical memory of once powerful Lithuanian state that stretched “from sea to sea” played the determining role in the formation of the Lithuanian nation at the end of the 19th c. Following the restoration of the state of Lithuania in 1918, most old historical myths and stereotypes (of Vytautas Magnus and Vilnius as the historical capital of Lithuania) were revived and reinforced, while the surrounding aggressive neighbours highlighted them even more. The conflict for Vilnius and the Vilnius Land served as the basis for distrust even in Poland, which tried to restore the Commonwealth of Both Nations within the borders of 1772, but which forgot that the Commonwealth had not only included Poland but also the GDL. The main historical stereotypes that took shape in the interwar period have survived to date through the Soviet occupation, while Lithuania’s membership in the EU and NATO is seen as a logical completion of the process of its Europeization begun by Mindaugas and Vytautas.