LT1926 m. gruodžio 17 d. perversmo vertinimas lietuvių istoriografijoje tebėra aktuali ir kontroversiška problema. Pernelyg pakilus požiūris į perversmą dažniausiai būdingas kai kuriems lietuvių išeivijos tekstams. Subjektyvios, ideologizuotos perversmo kritikos ar apologetikos nestokojo memuarinė literatūra. Sovietmečiu šis istorinis įvykis buvo dar labiau ideologizuojamas ir dažniausiai nepagrįstai interpretuojamas kaip profašistinis ar net fašistinis. Dalis patriotiškai ir antisovietiškai nusiteikusios lietuvių visuomenės perversmą bandė implikuoti į pasipriešinimo sovietizacijai heroiką. Straipsnio tikslas išnagrinėti tiesiogiai nesuinteresuotų užsienio šalių politinę-diplomatinę reakciją į perversmą Lietuvoje. Dauguma Europos valstybių demokratinių vyriausybių ir Jungtinių Amerikos Valstijų administracija įvykius Lietuvoje vertino santūriai ir nepriešiškai, nes su naujosios valdžios atėjimu siejo Sovietų Sąjungos politinės įtakos susilpnėjimą bei įžvelgė perspektyvą pašalinti įsisenėjusį lietuvių-lenkų tarpusavio konfliktą. Krikščioniškosios demokratijos bei nacionalistų sugrįžimas į valdžią Lietuvoje leido galvoti apie liberalių demokratijų fronto sustiprinimą prieš sunkiai prognozuojamą SSRS. Kita vertus, daugelio užsienio demokratinių šalių visuomeninės organizacijos bei dalis žiniasklaidos kritiškai vertino nekonstitucinį vyriausybių pasikeitimą Lietuvoje ir naujosios, autoritariniais pagrindais besiformuojančios valdžios diktatūrinę vidaus politiką. Neabejotina, kad liberaliai bei demokratiškai nusiteikusių Vakarų Europos visuomenių akyse perversmas pakenkė Lietuvos tarptautiniam prestižui.Reikšminiai žodžiai: Nepriklausoma Lietuva; 1926 m. gruodžio perversmas; Autoritarinė politika; Tarptautinis rezonansas; 1926 m. valstybės perversmas; Vakarų šalių reakcija; Coup d’état in1926; Western countries reaction.
ENThe analysis and evaluation of the 17 December 1926 coup d'etat in Lithuanian historical scholarship to a large extent remain a relevant and controversial problem. The authoritarian regime formed after the coup has received various, yet not always well-grounded, descriptions and evaluations in historical writings. The aim of this article is (without attempting to answer at once all the questions pertaining to this issue) to tackle this problem from a different angle and as if from a distance, namely to analyse the political-diplomatic reaction to the coup d'etat in Lithuania of the parties, which were not directly interested (foreign states). On the one hand, the majority of democratic governments in Europe and the US administration had at least reserved and unopposed, if not favourable, view of the events of the 17 December 1926 in Lithuania. On the other hand, public, labour professional organisations and a part of the media in a number of foreign democracies were critical about the unconstitutional change of the government in Lithuania and the dictatorial domestic policy of the government formed on authoritarian grounds. Thirdly, in the eyes of liberal and democratic citizens or societies of the Western Europe the 1926 coup impaired the international prestige of Lithuania since it prompted doubts over the democratic traditions of the young state, the maturity of its social and political culture as well as pwspects of maintaining its state. [From the publication]