Ruthenian protestants of the Grand Duchy of Lithuania and their relationship with orthodoxy, 1569-1767

LTXIX a. Rytų Europoje formuojantis modernioms tautinėms tapatybėms, Baltarusija neteko savo išsilavinusių socialinių sluoksnių, rutėnų elito, kuris būtų galėjęs valdyti tokį tautinį judėjimą. Šią padėtį nulėmė keletas priežasčių. Pirma, XVII-XVIII a. Kontrreformacija įveikė Reformaciją ir Stačiatikių bažnyčią LDK žemėse. Po 1667 m. būti kataliku reiškė būti ištikimu Lenkijos-Lietuvos valstybei. Palaipsniui stačiatikiai ir protestantai rutėnų bajorai bei biurgeriai perėjo į Romos katalikybę, ir kartu perėmė lenkų religinę kultūrinę tapatybę pagal formuluotę genle ruthemis, natione polonus. Retas istorikas yra tyrinėjęs LDK (Lietuvos, Žemaitijos, Rusios) rutėnų bajorų, ypač protestantų, praeitį. Šio straipsnio autorius analizuoja valstybės elitui priklausiusių rutėnų protestantų ir stačiatikių tarpusavio santykių istoriją ankstyvesniais naujaisiais laikais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Rusėnai; Protestantai; Stačiatikiai; Unitai; Reformacija; Tautinis identitetas; Religiniai santykiai; 16 amžius; 17 amžius; Ruthenians; Protestants; Orthodox people; Uniates; Reformation; Ethnic identity; Rutėnų protestantai; Religion relationship; Sixteenth and seventeenth centuries; Kalvinistai; Stačiatikybė; 1569-1767 metai; Antitrinitoriai; Arijonai; Neofitai; Ruthenian Protestants; Unity; The reformation; Calvinist; Ortodox nobility; Ruthenian Arian; Antitrinitarians; Neophytes; 1569-1767; Baltarusija (Belarus).

ENIn the nineteenth century when the process of the formation of modern ethnic identity in Eastern Europe started, Belarus lost its educated strata, the Ruthenian elite, the potential leadership of this movement. That happened for a number of reasons. Among them, there was the success of the Counter-Reformation over Protestantism and Orthodoxy in Belarus and Lithuania. After 1667 Catholicism became the sign of political loyalty to the Polish-Lithuanian Commonwealth. As a result, step by step the Ruthenian nobility and the upper class of townspeople of Orthodox and Protestant faiths adopted Polish religious and cultural identity under the formula 'gente ruthenus, natione polonus.' Very little has been written about the ethnic Ruthenian nobility of the Grand Duchy of Lithuania, especially its Protestant group. The aim of this article is to present an overview of the relationship between the early modern Protestant and Orthodox parts of the Ruthenian elite and their correlated identity. [From the publication]