LTStraipsnyje nagrinėjamos problemos, kurios įtakoja Lietuvos, kaip ir kitų Centrinės bei Rytų Europos šalių, palyginti neseniai atsisakiusių centralizuoto planavimo sistemos ir pereinančių prie rinkos ekonomikos, planavimo stiprinimą atskiruose valdymo lygiuose. [...] Taip pat analizuojama problema, kai išaugusios energetikos išteklių kainos sunkiai besuderinamos su gyventojų mokumu ir sukelia sunkiai sprendžiamas socialines problemas. Iš kitos pusės, susiformavę skirtumai tarp energetikos kaštų ir kainų gresia investicijų politikos iškraipymu. Augantis subsidijų poreikis, socialiai remtinų gyventojų energetinių poreikių patenkinimui visas šias problemas sujungia į vieną uždarą ratą. Straipsnyje siekiama tyrinėti savivaldybių energetikos ūkio plėtros optimizavimo klausimus, siekiant pasinaudoti būsimo finansavimo iš struktūrinių fondų galimybėmis, išanalizuoti metodines organizacines bei ekonomines prielaidas savivaldybių energetikos ūkio planavimo stiprinimui bei suformuluoti savivaldybės uždavinius ruošiant energetikos plėtros planus, kaip biudžeto arba energetinių paslaugų įmonių veiklos rodiklių užduotis konkrečiam periodui. Tikslui pasiekti iškelti daliniai uždaviniai: aptarti savivaldybių energetikos ūkio planų turinį bei jų užimamą vietą savivaldybių veikloje, atskleisti integruoto resursų planavimo esmę savivaldybių energetikos ūkio lygiu, išanalizuoti apribojimus, kurie kliudo darniai savivaldybių energetikos ūkio raidai, parengti subalansuotos savivaldybių ūkio plėtros koncepciją, kuri galėtų realiai prisidėti prie iškilusių savivaldybių energetikos ūkio problemų sprendimo.Apibendrinant mokslinėje literatūroje pateikiamus teiginius bei praktinį patyrimą, suformuluotos šios išvados: vyraujančios demokratijos plėtros tendencijos, stiprinant savivaldą reikalauja atitinkamų valdymo sugebėjimų ir vietinės Lietuvos valdžios institucinio sustiprinimo. Ambicingi ES tikslai harmoningai ir darniai bendrijos plėtrai iškelia naujus iššūkius kurti regioninius plėtros planus, tame tarpe ir energijos tiekimo, aplinkosaugos bei socialinių-ekonominių problemų, kaip visumos, sprendimui. Integruoto resursų planavimo sąvoka, kurią palaiko tinkama teisinė institucinė ir organizacinė bazė, geriausiai tinka optimaliam esamų resursų panaudojimui, darant minimalią žalą aplinkai. Lietuvos savivaldybės nustatė daug trūkumų esamuose teisiniuose dokumentuose ir vykdomame energetikos sektoriaus restruktūrizacijos procese, kurie galėtų tapti rimtomis kliūtimis platesniam savivaldos principų įgyvendinimui. Lietuvos savivaldybių asociacijos priimtos Strateginės gairės, esamos situacijos ir vykstančių procesų įvertinimo pagrindu, turėtų suteikti galimybę pasiekti sėkmingesnį esamų problemų sprendimą energetikos sektoriuje, ypač šilumos tiekimo sektoriuje, siekiant integruotis į regionines plėtros programas, išnaudojant ES Struktūrinių fondų teikiamas galimybes. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darni energetikos pletra, vietinis energetikos planavimas, socialinės ekonominės problemos, integruotas resursų planavimas, šilumos tiekimas; Darni energetikos plėtra; Integruotas resursų planavimas; Socialinės ekonominės problemos; Vietinis energetikos planavimas; Šilumos tiekimas; Heat supply; Integrated resourse planning; Local energy planning; Socioeconomic issues; Sustainable energy development; Sustainable energy development, local energy planning, socio-economic issues, integrated resourse planning, heat supply.
ENThis paper investigates the situation in planning of municipal energy sector and also discusses the issues on further improvement of planning activities with regards to the requirements for the management system of the sustainable development. Specific attention is paid to the integrated view on the answer of the energy and other communal needs of the end users of the municipality in a way, which would minimize the expenditure and harm to the environment, based on the principles of integrated planning and in the context of the development and improvement of self-governing. [From the publication]