Kuršių nerijos vietovardžiai : priesagų [...] vediniai
LTStraipsnyje pateikiama detalesnė vienos Kuršių nerijos vietovardžių darybinės grupės analizė. Darybos požiūriu nagrinėjami septyni Kuršių nerijos objektų vardai, įvairiuose šaltiniuose turintys formų su priesagomis -ait- // -at-, -iki-, -it(i)- : dabar – Akaitė, Budnio ragas, Bulvikio ragas (įlanka, kalnas), Gausutė, Karvaičiai, Rasytė ir Skilvytės kopa. Šis darybos būdas atskleidžiamas diachronijos požiūriu derinant įvairių šaltinių duomenis ir lyginant su kitais platesnio vakarinio baltų regiono duomenimis. Tyrimas leidžia daryti išvadas, kad priesaga -ait(i)- kilmės požiūriu neatsiejama nuo priesagų -it(i)- >-iki- bei rytų baltų -iet(i)-, jos laikytinos balsių kaitos variantais. Dabartiniame vakarinio Lietuvos arealo kontekste natūraliausiai prisiderino priesagos -ait(i)- vediniai (juos sąlygiškai galima būtų pavadinti „lietuviškais”), kiek neįprasčiau, „klaipėdietiškai”, „žemaitiškai” ar „latviškai” skamba priesagos -it(i)- vediniai, ir visai neįprastai, „kuršiškai”, atrodo Karvikiai ir Bulvikio ragas. Tokį jų supratimą dabar diktuoja šių darybos formantų išplitimas kituose Lietuvos regionuose, todėl į jų raidą kartais žiūrima iš dabarties pozicijų, o ne lyginamuoju – istoriniu principu. Visi nagrinėtieji Kuršių nerijos vietovardžiai, išskyrus mikrotoponimą Akaitė, minimi įvairaus senumo rašytiniuose šaltiniuose. Nors etimologiškai jie gali būti siejami su asmenvardžiais, bet ne visi jie laikytini asmenvardžio perėjimu į oikonimą. Neretai tokie ryšiai gali būti laikomi daryba, kaip tai patvirtina pavyzdžiai iš didesnio vakarinio baltų arealo.Reikšminiai žodžiai: Antroponimija; Baltų kalbos; Kuršių nerija; Lietuvių kalbos tarmės; Onomastika; Priesagos; Priesagų vediniai; Toponimika; Vietovardžiai; Žodžių daryba; Baltic languages; Curonian Spit, place names, suffixe derivatives; Lithuanian dialects; Onomastics; Place names; Study of personal names; Suffixes; Toponymy; Word formation.
ENThe paper presents a more detailed analysis of one formation group of the Curonian Spit place names. Seven names of the objects of the Curonian Spit are analysed from the formation aspect. They have forms with suffixes -ait-//-at-, -iki-, -it(i)- in various sources: current Akaitė, Budnio Cape, Bulvikio Cape, Gausutė, Karvaičiai, Rasytė and Skilvytės Dune. This way of formation is revealed diachronically by comparing the data of various sources with other data of the wider Western Baltic region. The research leads to the conclusions that the suffix -ait(i)- with respect to origin is related to suffixes -it(i)->-iki- and Eastern Baltic -iet(i)-; they are considered to be variants of vowel gradation. In the present context of western Lithuanian areal, the derivatives with the suffix -ait(i)- (they could be relatively called “Lithuanian”) established in the most natural way; the derivatives with the suffix -it(i)- sound more unusual, in the “Klaipėda”, “Samogitian” or “Latvian” manner; whereas Karvikiai and Bulvikio Cape seem very unusual, “Curonian-like”. Such an understanding is now dictated by the spread of these formatives in other Lithuanian regions; therefore, their development is sometimes given a present-day approach, rather than a comparative-historical approach. All examined place names of the Curonian Spit, except the microtoponym Akaitė, are mentioned in written sources dated to different periods. Although etymologically they may be related to proper names, not all of them are considered a transformation of a proper name to an oiconym. Frequently such relations may be considered a formation, as confirmed by examples from a larger western Baltic areal.
- Lietuvių pavardžių susidarymas, XIII-XVIII a / Vitalija Maciejauskienė. Vilnius : Mokslas, 1991. 319 p.
- Retesni Lietuvos pajūrio asmenvardžiai : Karklės gyventojų pavardės / Dalia Kiseliūnaitė. Vārds un tā pētišanas aspekti. 2004, 8, p. 128-136.
