Retesni Lietuvos pajūrio asmenvardžiai : Karklės gyventojų pavardės

LTStraipsnyje, remiantis Mažosios Lietuvos muziejaus žemėlapių ir Pajūrio regioninio parko archyvų medžiaga, tyrinėjamos Karklės gyventojų pavardės. Karklės apylinkėse iki 20 a. vidurio dominavo baltiškos kilmės asmenvardžius turintys gyventojai. 17 a. apylinkės gyventojų sąraše nepasitaikė nė vienos neabejotinai vokiškos pavardės, tačiau po 18 a. čia atsikėlę vokiškas ar kitas nebaltiškas pavardes turintys gyventojai jau sudarė nemažą gyventojų sluoksnį. Todėl Karklės apylinkių etninio vaizdo negalima įsivaizduoti be Tydekų ar Morų šeimų. Kitą dalį sudaro tokios pat gausios baltų kilmės šeimos ir jų pavardės, kaip antai Duoblys, Kuršius ar Pencis. Senųjų Karklės gyventojų pavardės rodo įvairią jų etninę kilmę, jose ryškėja ne tik pavardžių darybos bei adaptacijos tendencijos, bet gana dažnai iš užrašymų galima spręsti ir apie kai kuriuos fonetinius tarmių bruožus. Straipsnyje analizuojamos neįprastos, retos, nepaplitusios ne tik kituose Lietuvos regionuose, bet retos ir Klaipėdos krašte pavardės. Atskleidžiamos būdingos Karklės apylinkių gyventojų etninės ir kalbinės raidos ypatybės. Regioninės pavardės pagal kilmę ir darybą straipsnyje skirstomos į keletą grupių: baltiškos kilmės (lietuvių, latvių ir bendros); germaniškos, bet paplitusios tik pajūrio ir artimuose regionuose; neaiškios kilmės (galima tiek baltiška, tiek germaniška etimologinė versija arba visai neaiškios kilmės).Reikšminiai žodžiai: Asmenvardis; Karklės kaimas; Kuršiai; Latvių kalba; Leksikologija; Onomastika; Pavardė; Prūsų Lietuva; Vokiečių kalba; Curonians; German language; Karklė village; Latvian; Lexicology; Lithuanian; Onomastics; Personal name; Prussian Lithuania; Surname.

ENThe paper, based on the material from the archives of maps of the Lithuania Minor History Museum and the Seaside Regional Park, explores the surnames of Karklė residents. Before the middle of the 20th c. Karklė environs were populated by residents with proper names of Baltic origin. The list of residents of the environs of the 17th c. does not contain any definitely German surname; however, after the 18th c. residents with German or other non-Baltic surnames who settled in this locality constituted a large group of the locals. Therefore, the ethnic picture of Karklė environs cannot be imagined without the families of Tydeka or Moras. There were also other numerous families with surnames of Baltic origin such as Duoblys, Kuršius or Pencis. The surnames of the old residents of Karklė show their diverse ethnic origin. They reveal not only the tendencies of the formation and adaptation of surnames, but quite often their transcriptions might give a hint of certain phonetic features of dialects. The paper analyses unusual and uncommon surnames that are rare in both Klaipėda and other Lithuanian regions. The peculiarities of ethnic and linguistic development of the residents of Karklė environs are revealed. Regional surnames are classified in the paper into several groups by origin and formation: of Baltic origin (Lithuanian, Latvian and joint); of Germanic origin, yet spread only in the seaside and neighbouring regions; of unclear origin (both Baltic and Germanic etymological versions are possible or the origin is completely vague).