Lietuvos gyventojų vidinio teritorinio mobilumo pokyčiai ir migracijos įtaka darbo rinkai
LTStraipsnyje nagrinėjami Lietuvos gyventojų vidinio teritorinio mobilumo pokyčiai ir migracijos įtaka darbo rinkai. Pirma, darbe apibrėžiamos gyventojų teritorinio mobilumo rūšys – vidinis ir išorinis teritorinis gyventojų mobilumas. Po to nagrinėjamos vidinės migracijos tendencijos Lietuvoje 1994-2006 m., tiriant bendrą atvykusių ir išvykusių skaičiaus dinamiką, apibendrinant atvykusių skaičiaus dinamikos indeksus pagal apskritis ir išskiriant šalies gyventojų teritorinio mobilumo kaitos tendencijų periodizaciją, kur nustatyti penki laikotarpiai. Taip pat įvertinta teritorinio gyventojų mobilumo įtaka užimtumo netolygumui bei darbo paklausos ir pasiūlos santykiui regionuose, kur tyrimo metu atskleistas darbo paklausos ir pasiūlos santykio pasiskirstymas 2005 m. pagal skaitlingiausias profesijas ir aptarta darbo pasiūlos ir paklausos atitikimo vertinimo metodika. Atlikus tyrimą nustatyta, kad darbo vietos neužpildomos dėl konkrečių profesijų darbuotojų trūkumo didžiuosiuose šalies miestuose, kurie sudaro didžiąją dalį registruojamų darbo vietų. Esant atskirų profesijų darbuotojų pertekliui mažesniuosiuose regionuose, dalis darbo vietų didžiuosiuose miestuose galėtų būti užpildomos išaugusio teritorinio mobilumo dėka. Taip pat pastebėta, kad dėl nepakankamo gyventojų teritorinio mobilumo egzistuoja gana žymus struktūrinis nedarbas pagal profesijas. Atskleista, kad darbo pasiūlos ir paklausos neatitikimo problemas paaštrina didelis darbo biržoje užsiregistravusių nekvalifikuotų asmenų skaičius, menkas turinčių specialybę bedarbių profesinis pasirengimas.Reikšminiai žodžiai: Darbo paklausa; Darbo pasiūla; Darbo rinka; Laisvos darbo vietos; Migracija; Užimtumas; Vidinė migracija; Employment; Inside migration; Internal migration; Labor market; Labour demand; Labour market; Labour supply; Migration; Vacancies.
ENThe paper explores the changes of internal territorial mobility of Lithuanian residents and the influence of migration on the labour market. Firstly, the paper defines the types of territorial mobility of residents: internal and external. The paper analyses internal migration tendencies in Lithuania in 1994–2006, by investigating the dynamics of the total incoming and outgoing number, generalising indexes of dynamics of the incoming number according to counties and distinguishing five periods of tendencies of the shift in territorial mobility. It also evaluated the influence of territorial mobility of residents on employment unevenness as well as labour demand-supply ratio in regions, in which the research established the labour demand-supply ratio distribution in 2005 by the most numerous professions, and discussed the methodology of the assessment of labour demand-supply adequacy. The research established that vacancies were not filled due to the lack of employees of specific professions in large cities which constitute the major share of registered vacancies. With the surplus of employees of certain professions in smaller regions, part of vacancies in large cities could be filled with the help of increased territorial mobility. It should also be noted that a rather significant structural unemployment according to professions exists due to insufficient territorial mobility of residents. The research revealed that the problems of inadequacy of the labour demand-supply ratio are sharpened by a large number of unqualified persons registered with the labour exchange and weak vocational preparation of unemployed people who have a speciality.
