The Joyous entry of Casimir I and IV into Lithuanian and Polish cities

LTRemdamasis publikuotais ir dar neskelbtais archyvų šaltiniais - kronikininkų įrašais bei karaliaus sąskaitų duomenimis - autorius straipsnyje tyrinėja iki šiol Lietuvos ir Lenkijos istorikų mažai gvildentą temą: Kazimiero Jogailaičio įžengimo į įvairius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Lenkijos Karalystės miestus (prieš karūnavimą kaip naujas miesto suzerenas ir t. t.) paprotį. Analizuojami 1440 m. įžengimas į Vilnių ir 1447 m. į Krokuvą. Akivaizdu, kad toks paprotys toli gražu nebuvo valdovo tuštybės išraiška. Tai buvo savotiškas socialinis kontraktas tarp valdovo ir pavaldinių, iš vienos pusės reiškė valdovo legitimavimą kaip dominus naturalis ir pavaldinių turimų laisvių pripažinimą, iš kitos - respektavo pavaldinių lojalumą ir valdovo legitimumo akceptavimą. Įžengimo paprotys turėjo religinį ceremonialą ir buvo susijęs su bažnytiniu kalendoriumi. Kaip ir galima buvo tikėtis, LDK ir Lenkijos Karalystės teritorijoje ceremonialo modelis buvo iš esmės vienodas. Vilniuje jis koncentravosi apie šventojo Stanislovo kultą, turėjo savo specifiką. Per tokius viešus pasirodymus jogailaičiai, kaip ir kiti valdovai tiek Vakarų, tiek Rytų Europoje, propagavo savo valdžią, tikrino valdinių ištikimybę ir suteikdavo progą pastariesiems deklaruoti savo interesus.Reikšminiai žodžiai: Ceremonialas; Kazimieras Jogailaitis, 1427-1492 (Kazimieras IV Jogáilaitis; Kazimierz IV Jagiellończyk; Casimir Jagiellon); Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos ir Lenkijos valdovas, įžengimai; Miestas; Įžengimas; Šventė; Casimir Jagiellon; Ceremonial; Entry; Festivity; Ruler of the Lithuania and Poland, entries; Town.

ENThis article uses published and unpublished material to examine the entry of Casimir Jagiellonczyk into various towns in Poland and Lithuania. Royal entry ceremonial demonstrated the social contract between the lord and his subjects: his legitimate and accepted position as dominus naturalis, his respect for his subjects' liberties, and in return his subjects' loyalty to their prince and acceptance of his legitimacy. There is a general format to entrees royales throughout Europe. The ceremonial has recognised overtones of religious ceremonial and the selection of dates for making a solemn entry was also connected with religious festivities. Lithuanian and Polish models are similar, as we would expect. Vilnius became a deliberate re-creation of Cracow with much centring on the Stanislaw cult in the castle church-cathedral. However, Lithuania was not blocked out by Poland in this state theatre. Ceremonial under Casimir illustrates the diversity and unity of his realms. There is a colour for all participants - usually red with gold embroidery, sometimes green or indeed brown or black. However, just as Princess Jadwiga's golden carriage with the shields of Poland and Lithuania represented both the Kingdom and the Grand Duchy, so the style of clothing of her Polish, Lithuanian and Tatar retinue was distinctive and noticeably varied. Even the breed of horses ridden by members of an entry retinue could differ - but not in an uncontrolled way. Despite the fact that Lithuanian and Polish practice does not follow the French model exactly, it is part of a general European political culture. [text from author]