The Contribution of the Teutonic order to the evangelisation of Prussia : some remarks based on synod legislation
LTKeturių Prūsijos (Kulmo, Pomezanijos, Sembos bei Varmės) vyskupysčių sinodų aktų pagrindu autorius tiria Vokiečių ordino bei vietinių dvasininkų pastangas prūsų pagonims įdiegti katalikų tikėjimą (XIII–XV a.). Naudodamas dažniausiai XV a. Rygos metropolijos bei vietinių vyskupų statutus, autorius rodo, kaip pakrikštyti prūsai turėjo dalyvauti sekmadienio bei švenčių dienų šv. mišiose, eiti išpažinties, mokytis pagrindinių maldų (Tėve mūsų, Tikiu į Dievą) lotynų bei gimtąja kalbomis. Išlikę išpažinties vadovėliai (penitentiales) rodo šio sakramento administravimo tvarką. Tačiau neaišku, ar paprasti, skaityti nemokantys prūsų kilmės tikintieji galėjo suprasti prezbiterijose kabančius bažnytinės teisės aktus. Autorius klausia, kokie neigiami pagonių religijos ir gyvenimo papročiai neišnyko per vos ne du šimtmečius trunkantį evangelizacijos procesą. Atrodo, kad net XV amžiuje prūsai menkai suprasdavo krikšto, santuokos, eucharistijos sakramentų prasmę. Nors be abejo, Prūsuose pagonių papročiai laikėsi, tačiau reikia pakoreguoti pasenusias istoriografijos klišes, bylojančias, kad Vokiečių ordino valdoma Prūsija atseit buvusi krikščioniška vien tik pavadinimu, o ne realybėje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Christianizacija; Evangelizacija; Evangelizacija: Prūsijos vyskupysčių sinodai; Pagonybė; Prūsai; Prūsija; Religinis gyvenimas; Sakramentas; Socialinis gyvenimas; Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Archidiocesan and diocesan synods; Christianization; Evangelisation; Paganism; Prussia; Prussians; Religious life; Sacrament; Social life; The Teutonic Order.
ENThis article analyses archdiocesan and diocesan synod legislation in the four bishoprics of the Teutonic Ordensstaat in Prussia (Culm, Pomesania, Ermland and Samland) to reveal evangelisation processes in Prussia. Given the sparse nature of the sources available for studying local church history, synod legislation provides useful evidence of pastoral practice in the area. The author surveys methodological problems arising from this situation. On the basis of Rigan archdiocesan statutes and diocesan legislation from the fifteenth century for the most part the author examines the evangelisation process and the problems facing the Church in Prussia. The author examines obligations to attend Mass on Sundays and holy days. He deals with the teaching of basic prayers (the Lord's Prayer, the Apostles' and Nicene Creed) in Latin and the vernacular. Rules for making confession and the advice of penitentials by the parish clergy are studied. The author asks how far the requirements of synod legislation were transmitted to the laity. Bishops recommended statutes be published in the chancel of churches but it is hard to know how illiterate Prussian laymen could use them.The author asks what negative aspects of Prussian religious and social life were not eradicated during almost two centuries of Catholic instruction; how effective were the efforts of German bishops and priests at proselytising the Prussian laity? The statutes examined here suggest that even in the fifteenth century Prussians lacked proper understanding of the sacraments of baptism, marriage or the Mass. Even though "pagan" practices survived in Prussia we must not underestimate the achievements of the local Church. There must be serious reconsideration of outdated scholarly claims that in the Late Middle Ages Prussia was Christian only in name and that evangelisation among the Prussian masses was out of the question. [From the publication]
