LTVytauto laikais Lietuvoje išryškėjo pirmieji naujos gyvenimo tvarkos požymiai, keitę tiek Lietuvos kilmingųjų pasaulėžiūrą, tiek elgesio modelius. Europinės gyvenimo formos LDK diduomenę pasiekė pirmiausia per valdovo dvarą; svarbu buvo ir tai, kad daugėjo didikų išvykų į užsienio šalis. Nors Vakarų Europoje tuo metu pradėjusi populiarėti bajoriškųjų kelionių tradicija Lietuvą pasiekė tik apie XV a. vidurį, ją iš dalies atstojo pasiuntinybės ir didžiojo kunigaikščio lydėjimas į susitikimus su Europos valdovais. Reikšmingiausia kilmingųjų gyvenimą pakeitusi naujovė buvo riterių kultūros elementų perėmimas. Riterių kultūra vėlyvaisiais viduramžiais išgyveno savo saulėlydį, tačiau ji vis dar buvo pagrindinė Europos kilminguosius vienijanti gyvenimo forma. Kai kurių šios kultūros elementų XVI a. buvo ir Lietuvoje. Vytauto dvaras neabejotinai buvo pagrindinis su riteryste susijusių papročių ir gyvenimo būdo skleidėjas. Savo dvare burdamas riterių visuomenę Vytautas siekė sukurti monarcho padėties išskirtinumui neprieštaraujantį valdovo ir kilmingųjų kultūrinį bendrumą ir sukurti savotišką to meto Europos valdovų dvaruose egzistavusio riterių ordino pakaitalą. Kita vertus, ilgainiui diduomenei atrandant naujas išskirtinumo formas, riterystės sąvoka įgavo kitą socialinę reikšmę. Dokumentuose didikai pamažu nustoja tituluotis riteriais, paplinta daugiskaitinis „riterių/riterijos“ įvardijimas, reiškiantis visus kariauti turinčius ir nešioti ginklą galinčius privilegijuoto luomo asmenis. Tokia luominė riterių kategorija prisidėjo prie vieningo bajorų luomo sampratos įsitvirtinimo ir galutinio bajorijos atsiskyrimo nuo kitų socialinių grupių.Reikšminiai žodžiai: Aleksandras, 1461-1506 (Aleksandras II, Aleksandras Jogailaitis, Alexander Jagiellon); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Riteris; Riterių kultūra; Riterystė; Vytautas; 14 amžius; 15 amžius; 16 amžius; Alexander; Knight; Knighthood; The Grand Duchy of Lithuania; The late fourteenth and the early sixteenth century; Vytautas.
ENThe main aim of this article is to collect and assess all accessible data about the early development of chivalric culture in the GDL and to identify possible trends. This phenomenon is perceived as part of the history of the European knighthood in the late Middle Ages. The article also seeks to investigate the meaning of the conception of the knight in the GDL documents of the fifteenth century in order to determine the spread of knighthood in the nobility of the Grand Duchy. In the research of these aspects the flourishing of the knighthood culture at the court of Grand Duke Vytautas in the early-fifteenth century is distinguished as a period when high-ranking representatives of the country's nobility were awarded titles; and a new enhancement is noticeable in the times of Alexander Jogailaitis when an initiative, a unique phenomenon in Poland-Lithuania, was undertaken to establish a brotherhood of knights. In the analysis of the use of the concept of knighthood, emphasis is placed on the difference between the singular use of the knightly title and the pluralistic estate conception. [text from author]